Atsiliepimai
Aprašymas
Jolantos Šilenskienės eilėraščiai pasižymi jautria egzistencine lyrika, kurioje persipina vaikystės prisiminimai, sakralumo paieškos kasdienybėje ir vienatvės pajauta. Autorė meistriškai naudoja gamtos vaizdinius (žolę, paukščius, boružę, šalčius) kaip žmogaus vidinių būsenų atspindžius, pabrėždama trapumą ir laikinumą. Žmogus jos eilėraščiuose dažnai susitapatina su žole ar mažu grūdu, taip išreikšdamas savo nuolankumą prieš laiko tėkmę.
Dažnas „atstumo“ motyvas – artimieji tampa tolimaisiais, o tikrasis ryšys užmezgamas per sapnus, prisiminimus ar kūrybą. Kūriniuose dominuoja tylos, maldos ir susitaikymo temos, o grožis atrandamas paprastuose dalykuose ar nuoširdžiame, „pusbalsiu“ ištartame žodyje.
Eilėraščiai neturi griežtos struktūros, jie liejasi kaip sąmonės srautas ar atvira išpažintis, kurioje svarbiausia ne rimas, o metaforos tikslumas.
Jolantos Šilenskienės eilėraščiai pasižymi jautria egzistencine lyrika, kurioje persipina vaikystės prisiminimai, sakralumo paieškos kasdienybėje ir vienatvės pajauta. Autorė meistriškai naudoja gamtos vaizdinius (žolę, paukščius, boružę, šalčius) kaip žmogaus vidinių būsenų atspindžius, pabrėždama trapumą ir laikinumą. Žmogus jos eilėraščiuose dažnai susitapatina su žole ar mažu grūdu, taip išreikšdamas savo nuolankumą prieš laiko tėkmę.
Dažnas „atstumo“ motyvas – artimieji tampa tolimaisiais, o tikrasis ryšys užmezgamas per sapnus, prisiminimus ar kūrybą. Kūriniuose dominuoja tylos, maldos ir susitaikymo temos, o grožis atrandamas paprastuose dalykuose ar nuoširdžiame, „pusbalsiu“ ištartame žodyje.
Eilėraščiai neturi griežtos struktūros, jie liejasi kaip sąmonės srautas ar atvira išpažintis, kurioje svarbiausia ne rimas, o metaforos tikslumas.
Atsiliepimai