Aprašymas
Ji buvo apkaltinta mylimojo žmogžudyste ir pasmerkta mirti. Viskas, kas jai liko – tai nepaprasta gyvenimo istorija, nepanaši nei į vieno iš mūsų.
Viename 1829–ųjų Islandijos šiaurės slėnyje religinga šeima į namus įpareigojama priimti nuteistąją Agnes Magnusdotir ir padėti jai pasiruošti mirties bausmei. Tačiau žudikę, daugelio laikomą beprote ir pasileidėle, užjausti sunku. Namuose įsivyrauja verianti tyla, retkarčiais perskrodžiama pranašiško kranklių klyksmo.
Atšiaurų Islandijos kraštovaizdį keičiant metų laikams, Agnes prakalbina dvasininkas Totis. Moteris pamažu atskleidžia savo ilgesio, meilės ir išdavysčių kupiną istoriją. Slėnio gyventojams kyla vis daugiau aitrių abejonių: ar Agnes tikrai galėjo nužudyti tą, kurį besąlygiškai mylėjo? Kas ji yra iš tiesų – nusidėjėlė ar neteisingai apkaltintoji?
Hannah Kent sodriu stiliumi, takia ir vaizdinga kalba, žadą atimančiais islandiškos gamtos aprašymais į vieną audinį suaudžia tikrus įvykius ir fikciją apie Islandijoje įvykdytą paskutinę mirties bausmę, apie moterį, bet kokia kaina norėjusią išlaikyti asmeninę laisvę, ir apie įstatymus, kurie bejėgiai prieš tikrąsias žmogiškąsias patirtis.
„Nuostabi knyga. Skaitydamas buvau jos apsėstas, o perskaitęs likau sudaužyta širdimi."
Donal Ryan
„Kruopštus tyrimas. Praeitis taip stipriai sužadinama, rodos, imsi ir užuosi..."
Guardian
„Paskutinėse apeigose" pasakojama istorija yra dviem šimtmečiais nutolusi nuo mūsų laike ir erdvėje. Paradoksalu, kaip šis faktas paverčia ją kiekvienam iš mūsų artima patirtimi..."
Sydney Morning Herald
„Užburiantis ir jautrus romanas. Iš tų, kurie įsiskverbia po oda, sujudina kraują ir širdį priverčia plakti greičiau. Virtuoziškas debiutas."
Megan Abbott
/images/books/1068984/1462891010_9789955238997.jpg)
Atsiliepimai
Nemokėčiau taip teisingai aprašyti savo jausmų skaitant šią knygą, kaip tai padarė komentuojanti GINTARĖ (prieš 11 mėn.). Knyga - tai ne kažkoks popierėlis apie erotiką, o sunki, jautri, rūsti knyga, kurią vertinu kaip rupios, juodos duonos riekę. Tokios negali pamiršti. Tiek pat sunki, tiek pat rūsti yra ir kita Hannos Kent knyga "Gerieji žmonės". Sukrečia, sustingdo. Šios knygos ne tiems, kas mėgsta smaližiauti putėsiais...
Viena įdomiausių skaitytų knygų! Rekomenduoju
Knyga labai patiko
Įdomi ir sukrečianti knyga.
Įtraukianti, neįprasta
Knyga itin gera, daug peno apmąstymams. Puikiai, mano nuomone, atskleidžiamas islandų provincialumas. Pasakojimas vystosi moraliai pilkoje erdvėje, nei vienas veikėjas nėra šventas.
Labai gera knyga, šiurpi istorija, tikra istorija. Patiko viskas. Rekomenduoju.
Skandinu viską, kas liko, ir pati grimztu po vandeniu. Jei prabilsiu, tai oro burbulais. Jiems nepavyks pasisavinti mano žodžių. Jie matys kekšę, beprotę, žudikę, moterį, kuriai iš burnos ant žolės varva kraujas ir kuri juokiasi pilna burna purvo. Jie sakys “Agnes”, o matys vorą, į savo pačios pranašiškus voratinklius įsipainiojusią raganą. Jie gali pamatyti kranklių apsuptą ėriuką, kuris bliauna pametęs mamą. BET JIE NEMATYS MANĘS. MANĘS TEN NEBUS. - Hannah Kent “Paskutinės apeigos”. Sukandus dantis ir sulaikius kvėpavimą užverčiau šią knygą daugiau nebepanaudojusi skirtuko. Turiu pripažinti, kad ši knyga visu šimtu procentu atiminėjo žadą sulig kiekvienu puslapiu. Tai kažkas magiško. Mirusio, bet gyvo. Vaizdinga, įdomu, žmogiška, o kartu ir ne. Teisinga ir neteisinga. Linksma ir liūdna tuopat metu. Rekomenduoju visiems, kas dar neskaitė šios tikrais istoriniais įvykiais paremtos istorijos. Turėkit bemiegių naktų ir ankstyvų rytų. Bus verta
Labai lengvai skaitoma ir įtraukia nuo pirmų puslapių. Labai rekomenduoju!
Vaizdingai nupasakota Islandijos gamta,gilios tradicijos,žmonės,buitis,papročiai. Koks sunkus gali būti žmogaus likimas ir kaip neteisingai gali būti suprastas.Nuostabi knyga,bet tuo pačiu ir labai liūdna.Nepakartojama.
Idomus rasymo stilius, itraukianti, labai idomi knyga.
Puiki knyga, nepaprastai įtraukė - su ja kėliaus ir ėjau miegoti, skaičiau važiuodama autobusu. Vaizdinga, turtinga kalba, įdomiai papasakota istorija, pilna detalių. Knyga tikrai praturtino, praplėtė akiratį. Rekomenduoju!
verta demesio knygute. Is tu, kuria perskaicius norisi pamedituoti ir visai nesinori imti kita
Knygą perskaičiau vienu prisėdimu.Lengvai skaitoma. Iš pradžių maniau ,kad bus sunku skaityti, bet net nepajutau kaip įsibėgėjau. Norėjosi tikėti, kad pabaiga bus kitokia.
Nereali knyga, neužmirštama. Nekantrauju perskaityti ir antrąją šios autorės knygą "Gerieji žmonės".
Knyga- " paskutines apeigos" yra labai idomi ir kartu liudna istorija.Is pradziu neisijauciau i ivykius ir personazus, bet paskui viskas pasikeite. Tikrai, si knyga verta demesio ir rekomenduociau ja perskaityti. Si knyga yra taip pat parenta tikrais faktais ir tai mane irgi labai sudomino.Si knyga dar isliks manyje ilgam...
Knyga, kurią norisi skaityti antrą kartą. Perskaičius buvo apie ką pamąstyti.
Nuostabi knyga. Nesinorėjo jos paleisti iš rankų, kad tik sužinoti kas bus toliau, ir tuo pačiu norėjosi knygą padėti į šoną, kad tik greitai jos nepabaigti. Įtraukė nuo pat pirmų puslapių.
Nereali knyga, neprisimenu kada buvau perskaicius knyga per pora vakaru. Labai rekomenduoju.
Niūroka, bet labai įtraukianti knyga. Niūrumo įspūdį sustiprina atšiauri, bet sodriai aprašyta Islandijos gamta, nelengva kaimo žmonių, gyvenančių tokiomis atšiauriomis sąlygomis, buitis. Meistriškai kuriama įtampa, laukimas mirties įvykdymo dienos. Įtaigiai atskleistas stiprios, bet nelaimingos moters portretas. Įdomu skaityti.