Pasaka „Eglė žalčių karalienė“. 4 tomas. Tyrinėjimai, kitos žinios (el. knyga) (skaityta knyga) | knygos.lt

Aprašymas

Pasaka „Eglė žalčių karalienė“ – nepaprastas kūrinys. Neatsitiktinai ji daugiau kaip šimtmetį jaudina profesionalius Lietuvos menininkus, pažadina įvairiausius kūrybinius užmojus. Ji platinama ne tik mūsų krašte. Jau XIX a. šis kūrinys buvo išverstas į lenkų, rusų, vokiečių kalbas, o XX a. – į daugelį kitų Europos kalbų. Jis įžengė ir į kitus žemynus. Antai japonų mokslininkas baltistas Ikuo Murata, užkerėtas pasakos fantastikos, išvertė kūrinį savo šalies skaitytojams.

Pasaka pasauliui dažniausiai buvo parodoma pateikiant vieną savotišku kanonu tapusį tekstą. Žavingai jos versijų ir variantų įvairovei praskleisti yra paskirti trys leidinio Pasaka „Eglė žalčių karalienė" tomai. Pirmajame pateikti lietuvių, antrajame - latvių, trečiajame - finų, slavų, romanų, tiurkų kalbomis pasekti tekstai. Jie sudaro galimybę susipažinti su keliolikos tautų įnašu plėtojant pasakos siužetą, niuansuojant veikėjų paveikslus, pasitelkiant skirtingus raiškos išteklius.

Be abejo, visų tekstų, kuriuose kalbama apie šią pasaką, šičia nesiekta aprėpti. Nesiimta rinkti žinučių, pastebėjimų iš apybraižų, mokslo populiarinimo straipsnių, eseistikos veikalų, iš konferencijose skaitytų pranešimų, studentų, magistrantų darbų ir pan. Knygoje pateikiami spausdinti darbai, išskyrus dvi išimtis: iš archyvo skelbiama tautosaki-ninkės Margaritos Vymerytės disertacijos ištrauka (1934), viena pirmųjų specifinių mokslinių šios pasakos įžvalgų, ir Maskvos folkloristo Jurijaus Smirnovo, ypač daug sukaupusio medžiagos apie šios pasakos tipo tradiciją Polesėje, pastabos (2007).

Visus tomo tekstus siekiama pateikti autentiškus, išskyrus tuos, kurie buvo skelbti užsienio kalbomis: jie čia išversti į lietuvių kalbą. Redaguojant lietuviškus tekstus, atsisakyta svetimžodžių, netaisyklingų, neįprastai sudarytų žodžių, nenorminių konstrukcijų. Patvarkyta rašyba, sudabartinta skyryba.