Praėjo metai nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, tačiau Lietuvoje karas nesibaigė. Eilės prie duonos, išsekusių belaisvių kolonos, gyventojų areštai, kariškių ir nusikaltėlių gaujų siautėjimas – tuomečio Mėmelio, buvusio Rytų Prūsijos miesto, kasdienybė.
Tikrai puiki knyga. Visiems rekomenduoju perskaityti abi.
Tikrai puiki knyga. Visiems rekomenduoju perskaityti abi.
Dainius
2022-06-16
Šią knygą turėtų perskaityti kiekvienas, ypatingai mūsų jaunoji karta, ši knyga yra kaip skiepas nuo sovietinės infekcijos, kuri niekur nėra išnykusi ir tyliai ...
Šią knygą turėtų perskaityti kiekvienas, ypatingai mūsų jaunoji karta, ši knyga yra kaip skiepas nuo sovietinės infekcijos, kuri niekur nėra išnykusi ir tyliai laukia savo dienos, kuomet bandys dar kartą nužudyti mūsų kūnus ir sielas.
Praėjo metai nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, tačiau Lietuvoje karas nesibaigė. Eilės prie duonos, išsekusių belaisvių kolonos, gyventojų areštai, kariškių ir nusikaltėlių gaujų siautėjimas – tuomečio Mėmelio, buvusio Rytų Prūsijos miesto, kasdienybė. Raudonieji okupantai toliau suiminėja ir žudo žmones, organizuoja baudžiamąsias akcijas prieš partizanus ir juos remiančius civilius. Enkavėdistų pykčiui, Verpeto vadovaujamas partizanų būrys, prasiveržęs pro tris apsiausties žiedus, dingo. Įsiutęs pats ministras Bartašiūnas atlėkė daryti tvarkos. Kokią klastą vėl sugalvos okupantai, kad sugautų laisvės kovotojus? Gal jau laikas aktyvuoti agentus-smogikus? Buvusio Vermachto kario Dovo Gelžaičio, partizanų vadinamo Prūsu, gyvenime atsiranda moteris. Pametęs galvą jis ima atidėlioti planus ištrūkti iš okupuoto krašto. Tačiau ar gražuolės jausmai nenuves Dovo į pražūtį?
Praėjo metai nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, tačiau Lietuvoje karas nesibaigė. Eilės prie duonos, išsekusių belaisvių kolonos, gyventojų areštai, kariškių ir nusikaltėlių gaujų siautėjimas – tuomečio Mėmelio, buvusio Rytų Prūsijos miesto, kasdienybė. Raudonieji okupantai toliau suiminėja ir žudo žmones, organizuoja baudžiamąsias akcijas prieš partizanus ir juos remiančius civilius. Enkavėdistų pykčiui, Verpeto vadovaujamas partizanų būrys, prasiveržęs pro tris apsiausties žiedus, dingo. Įsiutęs pats ministras Bartašiūnas atlėkė daryti tvarkos. Kokią klastą vėl sugalvos okupantai, kad sugautų laisvės kovotojus? Gal jau laikas aktyvuoti agentus-smogikus? Buvusio Vermachto kario Dovo Gelžaičio, partizanų vadinamo Prūsu, gyvenime atsiranda moteris. Pametęs galvą jis ima atidėlioti planus ištrūkti iš okupuoto krašto. Tačiau ar gražuolės jausmai nenuves Dovo į pražūtį?
Pirma dali perskaicius nelabai norejau imti antra dali skaityt, bet antra dalis labiau patinka nei pirmoji nebera to metymosi is vienu metu y kitus ir pan.. labiau viskas nuosekliau surasyta ir daug geriau greiciau skaitosi ir ydomiau, nebereikia pastoviai atsiverst puslapiu pasitikrint kas kur kame buvo...
Kipras
2023-07-20
Netikėtai atradau šitą knygą. Perskaitęs pirmą dalį užsikabinau. Abi dalys puikios. Tikras nuotykiu romanas. Nesitikėjau.
Vilma B.
2023-04-18
Ir pirma, ir antra dalis puikios. Kiek teko skaityti tikrų partizanų atsiminimų, tai šiame romane daug kas atitinka tikrovę.
Dainius
2022-06-16
Šią knygą turėtų perskaityti kiekvienas, ypatingai mūsų jaunoji karta, ši knyga yra kaip skiepas nuo sovietinės infekcijos, kuri niekur nėra išnykusi ir tyliai laukia savo dienos, kuomet bandys dar kartą nužudyti mūsų kūnus ir sielas.
RIČARDAS S.
2021-08-19
Tikrai puiki knyga. Visiems rekomenduoju perskaityti abi.
Saulius
2020-04-17
Gera knyga
Tikrai
2019-12-27
Viskas knygoje tiksliai aprašyta, taip man pasakojo ir mano tėveliai. Klaipėda buvo atstatyta tikrai nei enkavėdistų ir atvykėlių partinių rusų darbu (jie tinginiavo ir jokiu sunkiu darbu patys neužsiimdavo), o sovietinei valdžiai išnaudojant vokiečiu belaisvius ir paprastus žmones. Mano tėvai ir aš pati su broliu buvome įtraukti į išvežamųjų sąrašus žydų ir rusų enkavedistų, įskundus žmogui žydų tautybės ( tą patvirtina konkrečios pavardės rastos valstybės Archyve) ir 1949m. kovo mėnesį buvome išvežti į Sibirą. Mes grįžome. O Žydų tautybės enkavėdistas, pasirašęs po mūsų šeimos išvežimo į Sibirą nuosprendžiu, mus išvežus užėmė mūsų butą. Po kurio laiko jame ir pasikorė. Rusų "valdininkai" Klaipėdoje lietuviams lietuvių kalba neatsakinėdavo, aprėkdavo, kad turime kalbėti "čelovečeskim jazikom".
Tai knyga, kurią parduoda privatus žmogus. Kai apmokėsite užsakymą, jį per 7 d. išsiųs knygos pardavėjas . Jei to pardavėjas nepadarys laiku, pinigai jums bus grąžinti automatiškai.
Šios knygos būklė nėra įvertinta knygos.lt ekspertų, todėl visa atsakomybė už nurodytą knygos kokybę priklauso pardavėjui.
Atsiliepimai
-
-
Neringa
-
2024-07-24
-
-
Kipras
-
2023-07-20
-
-
Vilma B.
-
2023-04-18
-
-
Dainius
-
2022-06-16
-
-
RIČARDAS S.
-
2021-08-19
-
-
Saulius
-
2020-04-17
-
-
Tikrai
-
2019-12-27
Rodyti daugiauPirma dali perskaicius nelabai norejau imti antra dali skaityt, bet antra dalis labiau patinka nei pirmoji nebera to metymosi is vienu metu y kitus ir pan.. labiau viskas nuosekliau surasyta ir daug geriau greiciau skaitosi ir ydomiau, nebereikia pastoviai atsiverst puslapiu pasitikrint kas kur kame buvo...
Netikėtai atradau šitą knygą. Perskaitęs pirmą dalį užsikabinau. Abi dalys puikios. Tikras nuotykiu romanas. Nesitikėjau.
Ir pirma, ir antra dalis puikios. Kiek teko skaityti tikrų partizanų atsiminimų, tai šiame romane daug kas atitinka tikrovę.
Šią knygą turėtų perskaityti kiekvienas, ypatingai mūsų jaunoji karta, ši knyga yra kaip skiepas nuo sovietinės infekcijos, kuri niekur nėra išnykusi ir tyliai laukia savo dienos, kuomet bandys dar kartą nužudyti mūsų kūnus ir sielas.
Tikrai puiki knyga. Visiems rekomenduoju perskaityti abi.
Gera knyga
Viskas knygoje tiksliai aprašyta, taip man pasakojo ir mano tėveliai. Klaipėda buvo atstatyta tikrai nei enkavėdistų ir atvykėlių partinių rusų darbu (jie tinginiavo ir jokiu sunkiu darbu patys neužsiimdavo), o sovietinei valdžiai išnaudojant vokiečiu belaisvius ir paprastus žmones. Mano tėvai ir aš pati su broliu buvome įtraukti į išvežamųjų sąrašus žydų ir rusų enkavedistų, įskundus žmogui žydų tautybės ( tą patvirtina konkrečios pavardės rastos valstybės Archyve) ir 1949m. kovo mėnesį buvome išvežti į Sibirą. Mes grįžome. O Žydų tautybės enkavėdistas, pasirašęs po mūsų šeimos išvežimo į Sibirą nuosprendžiu, mus išvežus užėmė mūsų butą. Po kurio laiko jame ir pasikorė. Rusų "valdininkai" Klaipėdoje lietuviams lietuvių kalba neatsakinėdavo, aprėkdavo, kad turime kalbėti "čelovečeskim jazikom".