Atsiliepimai
Aprašymas
Loreta Tamulaitienė – Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijos direktorė, trijų suaugusių vaikų mama. Anksčiau dirbo lietuvių kalbos, etikos mokytoja. Ne kartą skelbė straipsnius švietimo, kultūros temomis Lietuvos dienraščiuose, yra laimėjusi įvairių kūrybinio rašymo konkursų, tačiau, kaip teigia autorė, būtent karantino metas suteikė tokią prabangą – parašyti istoriją, į kurią sudėta tai, ką jai teko patirti dirbant Šiaulių jaunimo mokykloje. Knygos „Paraščių vaikai" autorei puikiai pavyko sukurti autentišką turinį apie jaunimo mokyklos vaikus, jų gyvenimą, taip pat ir mokyklos vadovės, mokytojų patirtį, bendraujant su vaikais, ir tėvais, kurių veiksmai dažnai netelpa į jokius įprasto elgesio rėmus.
Visas knygos istorijas jungia bendra erdvė – jaunimo mokykla, į kurią jie išstumiami – turbūt taip būtų tinkamiausia sakyti – dėl elgesio, mokymosi, socialinių ir šeiminių problemų. Kai kuriems vaikams tenka išgyventi tokių patirčių, kurios sunkiai būtų pakeliamos ir suaugusiam, gyvenimo patirties įgijusiam žmogui.
Šiaulių jaunimo mokykla, gyvavusi du dešimtmečius, bus uždaryta 2022-aisiais, o visų tokių įstaigų Lietuvoje turėtų nelikti iki 2025 m. Taigi ši knyga – lyg duoklė toms įstaigoms, kuriose užgimusios istorijos nukeliaus užmarštin. Šios istorijos – išties unikalios, nepakartojamos, gebančios skaitytoją permąstyti savo požiūrį į skaudžius, tarytum nustumtus į paraštę gyvenimo reiškinius. Kai kurios istorijos primena Vandos Juknaitės aprašytas dramatiškas patirtis.
Visi vardai, situacijos knygoje pakeistos, autentiški įvykiai apipinti kūrybine išmone.
EXTRA 19 % nuolaida
Kupono kodas: EXTRA
Akcija baigiasi už 5d.16:45:36
Nuolaidos kodas galioja perkant nuo 10 €. Nuolaidos nesumuojamos.
Loreta Tamulaitienė – Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijos direktorė, trijų suaugusių vaikų mama. Anksčiau dirbo lietuvių kalbos, etikos mokytoja. Ne kartą skelbė straipsnius švietimo, kultūros temomis Lietuvos dienraščiuose, yra laimėjusi įvairių kūrybinio rašymo konkursų, tačiau, kaip teigia autorė, būtent karantino metas suteikė tokią prabangą – parašyti istoriją, į kurią sudėta tai, ką jai teko patirti dirbant Šiaulių jaunimo mokykloje. Knygos „Paraščių vaikai" autorei puikiai pavyko sukurti autentišką turinį apie jaunimo mokyklos vaikus, jų gyvenimą, taip pat ir mokyklos vadovės, mokytojų patirtį, bendraujant su vaikais, ir tėvais, kurių veiksmai dažnai netelpa į jokius įprasto elgesio rėmus.
Visas knygos istorijas jungia bendra erdvė – jaunimo mokykla, į kurią jie išstumiami – turbūt taip būtų tinkamiausia sakyti – dėl elgesio, mokymosi, socialinių ir šeiminių problemų. Kai kuriems vaikams tenka išgyventi tokių patirčių, kurios sunkiai būtų pakeliamos ir suaugusiam, gyvenimo patirties įgijusiam žmogui.
Šiaulių jaunimo mokykla, gyvavusi du dešimtmečius, bus uždaryta 2022-aisiais, o visų tokių įstaigų Lietuvoje turėtų nelikti iki 2025 m. Taigi ši knyga – lyg duoklė toms įstaigoms, kuriose užgimusios istorijos nukeliaus užmarštin. Šios istorijos – išties unikalios, nepakartojamos, gebančios skaitytoją permąstyti savo požiūrį į skaudžius, tarytum nustumtus į paraštę gyvenimo reiškinius. Kai kurios istorijos primena Vandos Juknaitės aprašytas dramatiškas patirtis.
Visi vardai, situacijos knygoje pakeistos, autentiški įvykiai apipinti kūrybine išmone.
Atsiliepimai
Lietuvoje labai trūksta tikros socialdemokratiškos minties, holistinio požiūrio į skurdą. Ši knyga tikras švyturys tiems, kas nori suprasti problematiškus vaikus, paauglius, skurdo kilmę, priežastis. Labai daug gerų įžvalgų apie tėvystę ir motinystę, savigarbą ir orumą, kurios išliks ilgai. Kiekviena istorija suvirpina vidines stygas. Su nekantrumu laukdavau, kada vėl galėsiu prisėsti skaityti šią knygą ir sužinoti kaip pasisuko vieno ar kito veikėjo likimas. Rašymo stilius puikus, skaitytojas gražiai vedamas per istorijas, jam paliekama siurprizų, įdomiai vystomas siužetas. Autorė atvirai rašo apie save, savo išgyvenimus ir mokymosi kelią dirbant su šiais nemylimais ir atstumtais vaikais, apie savo išankstines klaidingas nuostatas, akligatvius, įtampos kupinas akimirkas. Knyga labai gerai atskleidžia kokia visuomenė esame. Ačiū autorei, kad rašo. Rašykite dar! Visiems rekomenduoju, kas domisi šiomis temomis. Paprastai nerašau atsiliepimų knygoms, čia mano pirmas atsiliepimas šitame portale.
Knyga yra apie vaikus lankančius mokyklą skirtą blogo elgesio vaikams. Ši knyga paliko dviprasmiškų jausmų: buvo ir įdomu skaityti apie veikėjus, bet tuo pačiu ir nelabai norėjau skaityti šitą knygą. Iš dalies dabar kitaip imsiu žvelgti į paauglius, kurie linkę nusikalsti, blogai elgiasi ir dauguma yra iš vaikų globos namų. Jie nekalti, kad yra tokio sunkaus charakterio – aplink kalta, kur jie auga. Labai nedaug trūko ir man pačiam iki globos namų, bet laimei turėjau mylinčius senelius ir prosenelius. Dabar kai jau esu suaugęs privengiu šiuolaikinių paauglių, nes tokių pilna mano mažame miestelyje kaip kad aprašomi knygoje. Bet suprantu, kad jie blogai elgtis išmoksta dėl nepriežiūros, blogo auklėjimo ir t.t. Man labai gaila vaikų, kurie nepatiria tėvų ir šeimos meilės ir rūpesčio. Deivido ir Emos istorijos buvo tikrai labai įdomios ir tęsiau skaitymą tik dėl jų. Kitu atveju norėjau jau numesti knygą. Bet kadangi nemėgstu nebaigtų knygų, tai pabaigiau pasistengęs. Tai tikrai nebuvo mano stiliaus knyga, bet džiaugiuosi ją įveikęs. Patiko, kad veiksmas vyksta Šiauliuose, tai visos vietovės buvo gerai žinomos, bet visa kita buvo liūdna. Knyga tikrai liūdna, bet kaip gerai, kad su gražia pabaiga. Rekomenduoju perskaityti visiems, kas augina vaikus arba dirba su jais.
Knyga apie tuos "komplikuotus" vaikus, jų gyvenimą, analizę kodėl jie tokie. Įtraukianti knyga kur autorė rašo remdamasi savo patirtimi darbo su tokiais vaikais. Knyga leidžia pažvelgti į tuos vaikus, kurie kelia iššūkių kitomis akimis, padeda suprasti jų poelgį ir atveria pasaulėžiūrą. Man patiko - įtraukianti, įdomi, šokiruojanti, bet ne slogi.
Verta paskaityti ir mokytojams, bet ir ne tik. Tikrai jie mūsų visų vaikai. Sklandus, įdomus pasakojimas apie tai, kas svarbu.
Labai aktuali mūsų visuomeneje, nes esame pirmi pasmerkti, o pabandyti suprasti "apsiauti jų batus" gali tikrai nedaugelis. Ačiū, autorei♥️
Ai, skaitalas ,ir tiek. Daug tokio pobūdžio knygų, šįkart nieko naujo knygų fronte.
Labai patiko,
Ačiū Autorei! Knygos tema skaudi ir visuomenei itin aktuali, bet tekstas nepalieka slogaus nevilties, bejėgiškumo poskonio - priešingai. Sklandus pasakojimas įtraukia nuo pirmo puslapio ir jautriai ir giliai nagrinėja ne vieno, bet visų veikėjų vidinius pasaulius.
Puiki, įtraukianti knyga! Rekomenduoju.