Atsiliepimai
Aprašymas
Romano „Oro" herojai – į XXII amžių žengiantys lietuviai, kalbantys najakalbe, matę, kaip jūra pasiglemžia Palangą ir Nidą, ir nebeturintys nei politinės valios, nei kultūrinės atminties.
Neaiškiomis aplinkybėmis žuvęs garsus klimatologas Vincentas Šemeta į kapus nusineša baugią paslaptį. Profesoriaus artimuosius ir draugus vėl bendrauti priverčia vis daugiau klausimų keliantis ciniškas jo testamentas.
XXI a. amžiaus pabaigoje senyva moteris Kotryna mėgina susidoroti su praeities šmėklomis. Kodėl net tobulos atminties jos virtualioji antrininkė nepadeda nieko suprasti?
Tuo metu jaunieji lietuvių kilmės nacionalistai, išvaryti iš potvynių sunaikinto Londono, ieško savo vietos istorinėje tėvynėje Lietuvoje ir kyla į kovą prieš klimato pabėgėlius. Populiarus savimyla Hiacintas skelbia priešingai: bežemių žmonių importas – paskutinė galimybė Lietuvai išlikti.
Sunykus pažįstamam pasauliui, lieka saldūs tinklaodžių sapnai ir atšiaurus kraštovaizdis už betono jūrsienių. Ar tolimos praeities mįslę įminę žmonės atgaus pasitikėjimą ateitimi?
Marijus Gailius (g. 1983) baigė žurnalistikos studijas Vilniaus universitete, tęsė mokslus Danijoje ir Švedijoje. Paryžiuje dirbo fotografu ir rašė noveles, kurių rinkinį „Šlapias spalis" 2012 m. išleido Rašytojų sąjungos leidykla. Vedė laidas „Žinių radijuje", kultūrinėje spaudoje skelbia literatūros kritikos straipsnius.
Marijaus Gailiaus romanas gąsdina: distopine ateitimi, pasauliniu tvanu, virtualiu seksu, ilgais sakiniais, kompiuterine naujakalbe. Žmonės sudvigubėję – realusis aš beveik nebegali be savojo virtualaus antrininko (tiesą sakant, virtualusis gal ir yra tas tikrasis). Skamba kaip perspėjimas. Romanas „Oro" yra antiutopija, kurioje autorius nepalieka daug vilčių žmonijai, bet skaityti tai netrukdo, net padeda – ironiškas pasakojimas su detektyvinė linija įtraukia, panardina skaitytoją į skirtingus laiko sluoksnius, tarsi į skirtingus pasaulius.
Rašytojas Alvydas Šlepikas
Romanas „Oro" pasakoja istorijos versiją, kurioje lyg veidrodyje galime atpažinti save ir išvysti nejaukaus ateities pasaulio kontūrus – galimas dalykas, gimstančius mūsų šiandienoje.
Istorikas Aurimas Švedas
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Gelmina.
Pardavėjo reitingas: 96%
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas 100knygų.
Pardavėjo reitingas: 84%
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Dalius.
Pardavėjo reitingas: 92%
Romano „Oro" herojai – į XXII amžių žengiantys lietuviai, kalbantys najakalbe, matę, kaip jūra pasiglemžia Palangą ir Nidą, ir nebeturintys nei politinės valios, nei kultūrinės atminties.
Neaiškiomis aplinkybėmis žuvęs garsus klimatologas Vincentas Šemeta į kapus nusineša baugią paslaptį. Profesoriaus artimuosius ir draugus vėl bendrauti priverčia vis daugiau klausimų keliantis ciniškas jo testamentas.
XXI a. amžiaus pabaigoje senyva moteris Kotryna mėgina susidoroti su praeities šmėklomis. Kodėl net tobulos atminties jos virtualioji antrininkė nepadeda nieko suprasti?
Tuo metu jaunieji lietuvių kilmės nacionalistai, išvaryti iš potvynių sunaikinto Londono, ieško savo vietos istorinėje tėvynėje Lietuvoje ir kyla į kovą prieš klimato pabėgėlius. Populiarus savimyla Hiacintas skelbia priešingai: bežemių žmonių importas – paskutinė galimybė Lietuvai išlikti.
Sunykus pažįstamam pasauliui, lieka saldūs tinklaodžių sapnai ir atšiaurus kraštovaizdis už betono jūrsienių. Ar tolimos praeities mįslę įminę žmonės atgaus pasitikėjimą ateitimi?
Marijus Gailius (g. 1983) baigė žurnalistikos studijas Vilniaus universitete, tęsė mokslus Danijoje ir Švedijoje. Paryžiuje dirbo fotografu ir rašė noveles, kurių rinkinį „Šlapias spalis" 2012 m. išleido Rašytojų sąjungos leidykla. Vedė laidas „Žinių radijuje", kultūrinėje spaudoje skelbia literatūros kritikos straipsnius.
Marijaus Gailiaus romanas gąsdina: distopine ateitimi, pasauliniu tvanu, virtualiu seksu, ilgais sakiniais, kompiuterine naujakalbe. Žmonės sudvigubėję – realusis aš beveik nebegali be savojo virtualaus antrininko (tiesą sakant, virtualusis gal ir yra tas tikrasis). Skamba kaip perspėjimas. Romanas „Oro" yra antiutopija, kurioje autorius nepalieka daug vilčių žmonijai, bet skaityti tai netrukdo, net padeda – ironiškas pasakojimas su detektyvinė linija įtraukia, panardina skaitytoją į skirtingus laiko sluoksnius, tarsi į skirtingus pasaulius.
Rašytojas Alvydas Šlepikas
Romanas „Oro" pasakoja istorijos versiją, kurioje lyg veidrodyje galime atpažinti save ir išvysti nejaukaus ateities pasaulio kontūrus – galimas dalykas, gimstančius mūsų šiandienoje.
Istorikas Aurimas Švedas
Atsiliepimai
Pasimeti žmogus beskaitydamas, bet yra gražių vietų.
Gavau dovanų per Kalėdas. Nusiminiau, nes tikėjausi kitos knygos, todėl šią pasidėjau į lentyną ir pamiršau. Bet vieną dieną netyčiukais radau autoriaus interviu interneto portale, pasiskaičiau daugiau ir čiupau knygą skaityti. Tiesa, prieš atsiversdama pirmą puslapį peržiūrėjau atsiliepimus ir šiek tiek sudvejojau ar verta pradėti, nes knygą skaitę žmonės perspėjo, kad ji sunkiai skaitoma ir klampi. Patrūkčiojau akimirką ir nusprendžiau skaityti. Ir suklydau. Akivaizdžiai ne man parašyta, nes gerokai sunkiau skaitėsi ir buvo klampesnė, nei buvau perspėta. Labiausiai nuvylė tai, kad nesupratau, kodėl kažkas vyksta, jei po to iš to nieko neįvyksta. Tai pats blogiausias dalykas knygose. Žinoma, tai tik mano nuomonė, kurią aš čia išdėsčiau supykusi ant Kalėdų senio, kuris man atnešė ne tą knygą.