Optimizmo architektūra. Kauno fenomenas, 1918–1940 (el. knyga) (skaityta knyga) | knygos.lt

Aprašymas

Kaunui netikėtai tapus laikinąja Lietuvos sostine, miesto transformacija prilygo stebuklui. Kauno tapatybė radikaliai pasikeitė: per mažiau nei 20 metų gyventojai pavertė miestą modernia, elegantiška, europietiška sostine.

Architektūra čia atliko didelį vaidmenį.

Ši knyga yra ne vien apie miestą ir ne vien apie architektūrą.

Ji yra apie nuolat gimstančias ir žlungančias viltis, apie kūrybos pastangas ir įkvepiantį optimizmą, apie idėjų ir formų migraciją, lokalumą ir bendrumą, apie meną ir laisvę, karą ir priespaudą. Apie praeities formų ir idėjų kaitą bei jų santykį su šiandiena.

***

Simboliška: kai dabarties momentą rėmina jubiliejinės Lietuvos sukaktys – valstybės atkūrimo šimtmetis ir artėjantis jos nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetis – leidykla „Lapas“ išleidžia dvi knygas. Viena yra rašytojos Gabijos Grušaitės istorija apie Stasį Šaltoką, kuris artėjant savo trisdešimtmečiui tinklinių jungčių tikrovėje išgyvena egzistencinį nerimą. Kita – šiame tekste aptariama M. Drėmaitės sudaryta knyga apie tarpukario architektūrą Kaune, prieš šimtmetį atkurtos valstybės statybos grožį ir galią. Šias knygas sieja lietuviškumo tema. Lietuviško žvilgsnio perspektyva veriasi tiek skaitant apie kosmopolito lietuvio personažo patirtis ir nuotykius šiuolaikiniame pasaulyje, tiek tyrinėjant moderniosios Lietuvos architektūrą ir regint ateitį, įamžintą joje. Lietuva nėra sala užsienio vandenyne. Tai savaime suprantama Stasio Šaltokos gyvenimo būdui. Tarptautinis gyvenimo stilius įprastas ir aplinkai Kauno tarpukario architektūroje.

– Architektas Linas Lapinskas, „Statyba ir architektūra“