Aprašymas
Čiun Do – prarastos motinos, gražuolės dainininkės, kurią pasisavino šalies diktatorius, ir našlaičių darbo stovyklos prižiūrėtojo sūnus. Stovykloje pirmąkart paragavęs valdžios, įvertintas už skvarbų protą, jis žengia keliu, kuriuo nebegalės grįžti atgal. Laikydamas save „kukliu didžiausios pasauly nacijos piliečiu“, Čiun Do tampa profesionaliu žmonių grobiku. Vėliau, išplaukęs laivu į tarptautinius vandenis ir išgirdęs užsienio radijo stotis, įkvepia laisvės gurkšnį. Kad liktų gyvas, jis turi prisitaikyti prie besikeičiančių žaidimo taisyklių ir ištverti neapsakomą žiaurumą. Pasiekęs to, ką žmogus gali iškęsti, ribas, jis drąsiai imasi diktatoriaus varžovo vaidmens – siekia išgelbėti mylimą moterį, Sonmunę, legendinę aktorę, kuri „tokia tyra, kad net nežino, kaip atrodo badaujantys žmonės“.
Romano Našlaičių prižiūrėtojo sūnus pagrindas – jauno žmogaus kelionė per ledinius vandenis, tamsius požeminius tunelius ir klaikias tardymo kameras paslaptingiausios pasauly diktatūros šalyje – Šiaurė Korėjoje. Tai ir kvapą gniaužiantis trileris, ir pasakojimas apie prarastą nekaltybę, ir poetiška meilės istorija. Šiuo romanu Adamas Johnsonas nusipelno būti priskirtas prie didžiausių šiandienos rašytojų.
Adam Johnson (Adamas Johnsonas, gim. 1967) – amerikiečių rašytojas, studijavo žurnalistiką, kūrybinį rašymą ir anglų literatūrą. Labiausiai išgarsėjo romanu Našlaičių prižiūrėtojo sūnus. Už jį gavo ne vieną literatūrinį apdovanojimą, tarp jų Pulitzerio premiją.
Drąsus, nuostabus romanas, kūrinys, kuris ne tik atveria šiurpinantį langą į paslaptingą Šiaurės Korėjos karalystę, bet ir atskleidžia pačią meilės bei pasiaukojimo prasmę.
Michiko Kakutani
Nuostabiai meistriškas romanas, kviečiantis skaitytoją leistis rizikingon kelionėn į totalitarinės Šiaurės Korėjos gelmes ir intymiausias žmogaus širdies erdves.
Pulitzerio premijos komitetas
Prie labai retų išskirtinių romanų, kurie atlieka dar ir humanitarinę misiją, dabar galime pridėti ir Našlaičių prižiūrėtojo sūnų.
New Republic
Šios knygos išmonė, nuovoka ir tragizmas – vis dar neįveikiamos rašytinio žodžio galios įrodymai.
Wall Street Journal
Našlaičių prižiūrėtojo sūnus – neįprasta formos raganystė, kai atvirai žiauri ir absurdiška realybė kažkaip paverčiama žmogiška ir įtikėtina fikcija. Tai didingas istorijų pasakojimo žygdarbis.
Zadie Smith, Los Angeles Times
Įtraukiantis romanas, pasižymintis bebaimiu išradingumu, pasakojimas apie pasiaukojimą ir laisvę valdant savo piliečius ryjančiai dinastijai, savalaikis priminimas, kad anoniminės priespaudos aukos – taip pat žmonės, kurie moka mylėti. Drąsi ir įspūdinga knyga.
David Mitchell
Niekada nebuvau skaitęs nieko panašaus. <…> Našlaičių prižiūrėtojo sūnus – šedevras.
Charles Bock
/images/books/749131/1462885526_dsc3446.jpg)
/images/books/749131/1621517458_AJohnsosn_naslaiciupriziuretojas72max.jpg)
/images/books/749131/1462885527_dsc3443.jpg)
/images/books/749131/1462885527_dsc3447.jpg)
/images/books/749131/1462885527_dsc3449.jpg)
/images/books/749131/1462885526_dsc3446.jpg)
Atsiliepimai
-
-
ŽILVINAS K.
-
2020-12-21
-
-
Kristina V.
-
2018-10-25
-
-
Asta M.
-
2018-09-20
-
-
Gintare M.
-
2017-09-08
-
-
Jolita Ž.
-
2016-08-22
-
-
Loreta V.
-
2015-09-28
-
-
Silvija L.
-
2015-08-03
Rodyti daugiauLabai gera knyga, daug ironijos, sarkazmo. Gerai isdirbta istorija, kazkiek net primenanti foresta gampa tik is kitos perspektyvos. Knyga skirta vyresniems sksitovams
Labai patiko knyga, įdomus parašymo stilius. Buvo įdomu sužinoti apie Šiaurės Korėjos žmonių gyvenseną ir papročius. Skaitysiu šią knygą ir antrą kart. Skiriu 5 žvaigždės ?
Labai gera knyga, patiko!
Protu nesuvokiamas gyvenimas S. Korejoje.. verta paskaityti ir labiau pazinti sia kraupia sali.
Labai gerai skaitosi. Galima puikiai "pamatyti" šalį, kuri yra už labai didelės uždangos. Labai geras vertimas.
Įdomu buvo žvilgterėti už geležinės uždangos. Sukrėtė. Išskirtine, puikiai parašyta ir labai gerai išversta knyga. Ne veltui pelnė geriausios metų verstinės knygos apdovanojimą.
Įdomi knyga, nenuvalkiotas siužetas. Deja, įdomiai parašyta tik pusė knygos, toliau skamba keistai, lyg būtų rašęs kitas žmogus. Niekas ten kvapo negniaužia ir didžiausiu rašytoju šio autoriaus tikrai nepavadinčiau. Be to, labai sutirštintos spalvos. Knyga skamba taip, kaip dabar skamba pasakojimai apie gyvenimą sovietmečiu: t.y. kiekvienas rašo ką nori, bet dažniausiai taip viskas iškreipta, kad net juokinga. Apie gyvenimą Š.Korėjoje mes nieko nežinome, t.y. žinome taip, kaip kažkas nori, kad mes žinotume. Vnž knygą pavadinčiau propagandine. Bet kaip jau rašiau - ji nenuobodi. Trylikos eurų ji neverta, bet čia jau kita tema...:)