Moteris, kuri laukė

Aštuntasis XX a. dešimtmetis, jaunas rašytojas iš Leningrado bohemos ir intelektualų būrelio atvyksta į Mirnoję – kaimelį prie Baltosios jūros. Šiame visų pamirštame krašte jis ruošiasi rinkti ir užrašyti vietos gyventojų papročius, bet netikėtai pamato moterį, ilgam prikaustančią jo žvilgsnį ir pamažu visiškai užvaldančią vaizduotę.

Vera – moteris, kuri visą gyvenimą laukė ir tebelaukia savo dingusio mylimojo. Trisdešimt metų trunkantis laukimas, tapęs Veros gyvenimo prasme ar, tikriau – pačiu gyvenimu, trikdo ir žavi dvidešimčia metų jaunesnį rašytoją.

Kaip iš tiesų gyvena ši moteris? Ar tikrai ji tokia atsidavusi dingusiam mylimajam? Ką reiškia tas, atrodytų, beprasmiškas laukimas? O Vera kaip niekur nieko rūpinasi vienišomis kaimelio senutėmis, kasdien iriasi per ežerą į kitą kaimelį, kuriame mokytojauja, bet nejučia tampa pasakotojui vis mįslingesnė ir  svarbesnė...