Atsiliepimai
Aprašymas
Kai išgirdau apie idėją paskelbti konservatyvių pažiūrų JAV mąstytojų tekstų rinktinę, skeptiškai pagalvojau, kad einama lengvesniu keliu – užuot įdėmiau pažvelgę į savo politinį kiemą, žvalgomės į užjūrius. Nuomonė visiškai pasikeitė, kai perskaičiau rinktinės tekstus. Pasijutau kaip žmogus, kuris sėdėjo tvankiame kabinete ir kažkas, atidaręs langą, įleido gaivaus oro. Ne dėl to, kad perskaitytos mintys būtų genialios ar visiškai originalios. Paprasčiausiai supratau, ko mes turėtume kantriai mokytis iš gilesnę ir labiau išpurentą politinių svarstymų tradiciją turinčių valstybių – sugebėjimo sujungti politines idėjas ir politinę tikrovę. Lietuviškasis politinis diskursas švytuoja tarp dviejų kraštutinumų, tarp buities ir būties. Arba kalbame apie abstrakčias politines vertybes, skelbiame įspūdingas politines deklaracijas, pavyzdžiui, jog politikoje reikia daugiau skaidrumo bei vertybių, arba murkdomės konkrečiose smulkiose problemose, kviesdami į jas žiūrėti ne politizuotu, bet specialisto žvilgsniu. Ne tik Lietuvai būdingas ir nusivylimas politika bei politinėmis institucijomis. Nors, deja, turime pripažinti, kad lietuviai yra vieni iš pesimizmo ir nepasitenkinimo sava valstybe lyderių visame pasaulyje. Amerikos neokonservatorių teigimu, viena iš rimčiausių šiuolaikinių visuomenių problemų – vertybinio pagrindo, moralės ignoravimas viešojoje politikoje. Šis ignoravimas sąlygoja sparčią pilietiškumo eroziją. Jei šiandien mes norime sugrąžinti žmonių pasitikėjimą bei domėjimąsi politiniu gyvenimu, turime atsisakyti ilgą laiką mums piršto mito, kad politinės institucijos gali veiksmingai spręsti politinei bendruomenei iškilusias problemas, neapeliuodamos į visuomenės moralines nuostatas bei nesirūpindamos jų ugdymu. Taip pat turime įveikti atsiveriančią properšą tarp politinių idėjų ir realių politinių procesų.
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kuri parduodama tiesiai iš knygos.lt sandėlio.
Kai išgirdau apie idėją paskelbti konservatyvių pažiūrų JAV mąstytojų tekstų rinktinę, skeptiškai pagalvojau, kad einama lengvesniu keliu – užuot įdėmiau pažvelgę į savo politinį kiemą, žvalgomės į užjūrius. Nuomonė visiškai pasikeitė, kai perskaičiau rinktinės tekstus. Pasijutau kaip žmogus, kuris sėdėjo tvankiame kabinete ir kažkas, atidaręs langą, įleido gaivaus oro. Ne dėl to, kad perskaitytos mintys būtų genialios ar visiškai originalios. Paprasčiausiai supratau, ko mes turėtume kantriai mokytis iš gilesnę ir labiau išpurentą politinių svarstymų tradiciją turinčių valstybių – sugebėjimo sujungti politines idėjas ir politinę tikrovę. Lietuviškasis politinis diskursas švytuoja tarp dviejų kraštutinumų, tarp buities ir būties. Arba kalbame apie abstrakčias politines vertybes, skelbiame įspūdingas politines deklaracijas, pavyzdžiui, jog politikoje reikia daugiau skaidrumo bei vertybių, arba murkdomės konkrečiose smulkiose problemose, kviesdami į jas žiūrėti ne politizuotu, bet specialisto žvilgsniu. Ne tik Lietuvai būdingas ir nusivylimas politika bei politinėmis institucijomis. Nors, deja, turime pripažinti, kad lietuviai yra vieni iš pesimizmo ir nepasitenkinimo sava valstybe lyderių visame pasaulyje. Amerikos neokonservatorių teigimu, viena iš rimčiausių šiuolaikinių visuomenių problemų – vertybinio pagrindo, moralės ignoravimas viešojoje politikoje. Šis ignoravimas sąlygoja sparčią pilietiškumo eroziją. Jei šiandien mes norime sugrąžinti žmonių pasitikėjimą bei domėjimąsi politiniu gyvenimu, turime atsisakyti ilgą laiką mums piršto mito, kad politinės institucijos gali veiksmingai spręsti politinei bendruomenei iškilusias problemas, neapeliuodamos į visuomenės moralines nuostatas bei nesirūpindamos jų ugdymu. Taip pat turime įveikti atsiveriančią properšą tarp politinių idėjų ir realių politinių procesų.
Atsiliepimai