Atsiliepimai
Aprašymas
Ši knyga nėra vadovėlis apie nepagydomų ligonių slaugymą ar išsami mirštančiųjų psichologijos studija. Tai tiesiog pasakojimas apie galimybę iš naujo pažvelgti į ligonį kaip į žmogų, pakalbinti jį ir iš jo sužinoti, ką mes darome gerai, o ką ne. Autorė tiesiog pasakoja apie ligonius, pasidalijusius su ja kančiomis, lūkesčiais ir viltimis.
Šios istorijos paskatins ir kitus nevengti „beviltiškų“ ligonių, būti su jais nuoširdesniems ir palengvinti žmonėms paskutines jų dienas. Tie, kuriems tai pavyks, suvoks, kad šis bendravimas teikia abipusę naudą; jie geriau pažins žmonių mąstyseną, unikalius žmogiškuosius mūsų egzistencijos aspektus; tokie išgyvenimai praturtins ir galbūt padės nebe taip nerimastingai žvelgti į savo pačių mirtį.
Kiti šios knygos leidimai:
Kiti leidimai:
Ši knyga nėra vadovėlis apie nepagydomų ligonių slaugymą ar išsami mirštančiųjų psichologijos studija. Tai tiesiog pasakojimas apie galimybę iš naujo pažvelgti į ligonį kaip į žmogų, pakalbinti jį ir iš jo sužinoti, ką mes darome gerai, o ką ne. Autorė tiesiog pasakoja apie ligonius, pasidalijusius su ja kančiomis, lūkesčiais ir viltimis.
Šios istorijos paskatins ir kitus nevengti „beviltiškų“ ligonių, būti su jais nuoširdesniems ir palengvinti žmonėms paskutines jų dienas. Tie, kuriems tai pavyks, suvoks, kad šis bendravimas teikia abipusę naudą; jie geriau pažins žmonių mąstyseną, unikalius žmogiškuosius mūsų egzistencijos aspektus; tokie išgyvenimai praturtins ir galbūt padės nebe taip nerimastingai žvelgti į savo pačių mirtį.
Atsiliepimai
Labai labai gera knyga, parodanti kaip skirtingai mirštantis ir jo artimieji priima akistatą su mirtimi. Kokį svarbų vaidmenį atlieka medicinos personalas, kuris gali tiek palengvint, tiek apsunkint paskutines mirštančiojo akimirkas. Rekomenduoju perskaityt visiems, o perskaičius, nepadėt į šalį ir pavartyt iš naujo karts nuo karto. Nes pasiruošimas mirčiai iš anksto, nebėgimas nuo to, vėliau labai pravers tiek susidūrus su savo mirtina liga, tiek su artimųjų.
Nuostabi knyga. Raminanti, ypač kai supranti, jog ateis laikas, kai turėsi palaidoti ne vieną artimąjį. Leidžia suprasti mąstymą vyresnių žmonių, kurie jau susitaikę su mintimi, jog ateis laikas numirti. Tai palengvina bendravimą su jais ir taip pat ramina. Rekomenduoju perskaityti ir suprasti. Knyga ne veltui išgirta.
Su didele viltimi pradėjau skaityti šią knygą, nes daug artimųjų jau palydėjau į amžinybę ir šiuo metu slaugau... Nustebino nekrikščioniškas autorės požiūris į mirtį. Pagal ją tai "pabaigų pabaiga". Šie žodžiai kartojami nuolat, skamba neviltingai, o baigiama net gražia, tačiau beviltiška metafora - "žmogaus mirtis primena krintančią žvaigždę.... amžiams išnyksta amžinoje naktyje." Nekrikščioniškas autorės požiūris matomas ir santykyje su Šv. Raštu: "Skaičiau skyrius iš Biblijos, pati nesuprasdama, ką skaitau... Ši paslauga man nebuvo labai maloni." Tačiau labai viltingai nuteikdavo skyrių pradžioje cituojamos R.Tagore "Aukojimo giemės". "Dabar mano diena išaušo, ir aš kelionei pasiruošęs... Aš atėjau prie amžinybės kranto, kur negali niekas dingti..." Deja, autorė savame tekste šias mintis tarsi paneigtų. Jos tekste nė karto neradau žodžių Meilė, Amžinybė. I Viltis tėra kuo ilgiau išbūti. Vis tik knyga, nors ir nekrikšioniška suteikia daug reikalingų psichologinių žinių apie slaugymą, sunkių ligonių poreikius, gydytojo ir ligonio santykius, artimųjų pasirengimą mirčiai.