Migrantai ir pabėgėliai Kuršių nerijoje XX amžiaus viduryje
Migrantai ir pabėgėliai Kuršių nerijoje XX amžiaus viduryje
  • Išparduota
Otto Glagau apibūdino ją kaip „Rytų Prūsijos Sacharą“ (1868). Kartais ją vadindavo „Šiaurės Sachara“. Juozui Pronskui ji tapo „Lietuvos Sachara“ (1923), o Petras Babickas apie ją rašė kaip apie Lietuvos „gintaro krantą“ (1932). Miškų rojus, kopų karalijos perlas, gamtos stebuklas – nuo Prūsijos švietėjo Wilhelmo von Humboldto laikų Kuršių nerija grožimasi, daugumai autorių ji kažką reiškia visų pirma dėl nuostabaus kraštovaizdžio. Tačiau kodėl neriją vadiname „kuršių“? Kas buvo ir yra jos gyven…
0

Migrantai ir pabėgėliai Kuršių nerijoje XX amžiaus viduryje | knygos.lt

Atsiliepimai

(4.25 Goodreads įvertinimas)

Aprašymas

Otto Glagau apibūdino ją kaip „Rytų Prūsijos Sacharą“ (1868). Kartais ją vadindavo „Šiaurės Sachara“. Juozui Pronskui ji tapo „Lietuvos Sachara“ (1923), o Petras Babickas apie ją rašė kaip apie Lietuvos „gintaro krantą“ (1932). Miškų rojus, kopų karalijos perlas, gamtos stebuklas – nuo Prūsijos švietėjo Wilhelmo von Humboldto laikų Kuršių nerija grožimasi, daugumai autorių ji kažką reiškia visų pirma dėl nuostabaus kraštovaizdžio. Tačiau kodėl neriją vadiname „kuršių“? Kas buvo ir yra jos gyventojai? Kokios jų atsiradimo pusiasalyje istorijos?

Knyga „Migrantai ir pabėgėliai Kuršių nerijoje“ siūlo pakeisti optiką ir pažvelgti į pusiasalį kaip į nuolatinių migracijų vietą – erdvę, kuri beveik visiškai ištuštėjo dėl Antrojo pasaulinio karo pasekmių ir kurios pakartotinis apgyvendinimas pokariu Lietuvoje buvo išskirtinis.

Išparduota

Turi egzempliorių? Parduok!


Otto Glagau apibūdino ją kaip „Rytų Prūsijos Sacharą“ (1868). Kartais ją vadindavo „Šiaurės Sachara“. Juozui Pronskui ji tapo „Lietuvos Sachara“ (1923), o Petras Babickas apie ją rašė kaip apie Lietuvos „gintaro krantą“ (1932). Miškų rojus, kopų karalijos perlas, gamtos stebuklas – nuo Prūsijos švietėjo Wilhelmo von Humboldto laikų Kuršių nerija grožimasi, daugumai autorių ji kažką reiškia visų pirma dėl nuostabaus kraštovaizdžio. Tačiau kodėl neriją vadiname „kuršių“? Kas buvo ir yra jos gyventojai? Kokios jų atsiradimo pusiasalyje istorijos?

Knyga „Migrantai ir pabėgėliai Kuršių nerijoje“ siūlo pakeisti optiką ir pažvelgti į pusiasalį kaip į nuolatinių migracijų vietą – erdvę, kuri beveik visiškai ištuštėjo dėl Antrojo pasaulinio karo pasekmių ir kurios pakartotinis apgyvendinimas pokariu Lietuvoje buvo išskirtinis.

Atsiliepimai

  • Atsiliepimų nėra
0 pirkėjai įvertino šią prekę.
5
0%
4
0%
3
0%
2
0%
1
0%