Meilė, stipresnė už kerus (el. knyga) (skaityta knyga) | Andrėja | knygos.lt

Amelija netikėta per devynioliktą gimtadienį sužino, kad yra ragana. Naktiniame klube susitikusi su raganiumi Viktu dar nežino kaip jis pakeis jos gyvenimą. Mergina pradeda atrasti savo galias, o Viktas, būdamas raganius, ieško jos. Nes mergina yra ne šiaip ragana… Knygos ištrauką skaičiau dar pats dalyvaudamas projekte “Meilė ir Monstrai”. Jau tada užkabino autorės tekstas. Nežinau dar kokiam žanrui priskirti šią knygą, bet manau romantasy geriausiai tiktų. Čia netrūko meilės, aistros ir fantastikos. Autorės sukurta magija yra tokia, apie kokią skaitome romanuose. Kokia norėtumėm, kad ji būtų. Nors realybėje viskas yra kitaip magijos pasaulyje. Tačiau knygoje gausu to, kas žavi. Dėl to knyga man ir patiko taip žiauriai. Lengvai skaitėsi, buvo juntama ta lietuviška atmosfera ir net Joninių naktis miške renkant žoleles, ir Taro kortos, kurias pats skaitau. Toks jausmas lyg knyga būtų parašyta man - būtent tokį žanrą dievinu labiausiai. Dabar apie paminėtą Šešėlių knygą… Autorė truputį suklydo. Šešėlių knygas turi Wicca raganos. Wicca pagrindinis įstatymas yra nekenkti niekam, o Gertrūda deja kenkė. Tad tokiai raganai būtų labiau tikusi knyga vadinama grimuaru. Grimuarai yra naudojami visų kitų rūšių raganų. Na, bet autorė turbūt nepasidomėjo nuo skiriasi Šešėlių knygos ir grimuarai. Jos turi panašumų, bet naudojamos skirtingų raganų. Pats esu Wicca raganius tad naudoju Šešėlių knygą. Kitas toks užkliuvęs man dalykas, kad visos raganos paklūsta Tamsos valdovui, kuris akivaizdžiai blogiukas. Suprantu, kad Gertrūda ir kitos blogosios raganos su juo susideda. Bet ir gerosios? Kažkas keisto. Gerosios raganos, ypač Wicca raganos, realybėje turi deivę ir dievą. Dievas dar vadinamas Žaliuoju Vyru. Jis geras, nors ir su ragučiais. O va Tamsos valdovas man nepriminė jo nė iš tolo. Viršelį autorė kūrė pati dirbtinio intelekto pagalba. Turbūt daug kas ims vaipytis ir burbėti. Bet ne aš. Aš esu tas, kuris pasitelkiu visas naujausias technologijas ir jomis žaviuosi. Man patinka viršelis. Jis toks magiškas, žiūrint į jį jauti veikėjų ryšį ir meilę. Man svarbiausia yra pati istorija, tai kas viduje, o viršeliai gali būti sukurti tiek žmogaus, tiek kompiuterio - man tai įtakos nedaro. Anaiptol, džiaugiuosi, kad autorė prisidėjo prie knygos apipavidalinimo. Knygą rekomenduoju tiems, kas jau pavargę nuo užsienio romantasy knygų. Lietuviškas romantasy yra kitoks, savitas ir toks artimas.

Knyga patiko. Sakyčiau, net labai. Esu tokio amžiaus, kad jau pasakos apie raganas netraukia. Skaičiau žinodama, kad tai nesąmonė ir buvau labai nustebinta tuo, jog buvo labai įdomu. negalėjau atsitraukti.

Knyga buvo tiesiog „suvalgyta“ vienu prisėdimu – kaip fantastiškas saldainis, kurio neįmanoma padėti į šalį. Pradžioje raganų pasaulis šiek tiek priminė A Discovery of Witches – apie galingas raganas, todėl buvo smalsu pamatyti, kur link pasuks istorija. Maloniai nustebino tai, kad siužetas greitai pakrypo visai kita, savita kryptimi ir likau sužavėta. Labiausiai patiko raganų gebėjimas keliauti laiku ir tarsi pirmuoju asmeniu išgyventi kitų raganų likimus – taip atsiveria ne viena, o daugybė skirtingų meilės versijų. Pasakojimas skaitosi labai lengvai ir intriguoja, o paslaptingas Tamsos valdovas su įdomiu vardu tik dar labiau kursto smalsumą. Užvertus paskutinį puslapį istorija gražiai užsibaigia, tačiau palieka jausmą, kad šiame magijos pasaulyje dar gali gimti naujos istorijos – todėl lauksiu tęsinio. Jei trumpai: kartais didžiausia magija slypi moteryje, kuri pagaliau atranda savo tikrąją jėgą.