Lietuvos stačiatikių bažnyčia 1918–1939 m. (el. knyga) (skaityta knyga) | knygos.lt

Aprašymas

Pirmieji stačiatikiai ir stačiatikių maldos namai etninės Lietuvos teritorijoje atsirado Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais. Rusijos imperijos įsigalėjimo Lietuvoje metais (1795–1914 m.) buvo sukurta vieninga Stačiatikių Bažnyčios struktūra. Tarpukariu įvyko Lietuvos stačiatikių vyskupijos reorganizacija. Pertvarkyta Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios administracinė struktūra, kurios pagrindiniais elementais tapo arkivyskupo, Lietuvos stačiatikių vyskupijos tarybos ir Visuotinio Lietuvos stačiatikių vyskupijos susirinkimo institutai dėl Vilniaus krašto problemos perkelti iš Vilniaus į laikinąją šalies sostinę – Kauną. Tarpukariu Lietuvos Stačiatikių Bažnyčiai 31 parapijoje, suskirstytoje į 3 dekanatus, priklausė 50 cerkvių ir koplyčių. 1923 m. visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 22.925 stačiatikiai, sudarę 1.13% visų šalies gyventojų. 1923 m. gegužės 20 d. priimtomis taisyklėmis buvo nustatyti Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios ir Lietuvos vyriausybės abipusių santykių principai ir įsipareigojimai, įteisinta Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios padėtis, apibrėžtos jos administracinių organų kompetencijos ribos. Stačiatikių parapijiečių finansinės galios ribotumas, taip pat dalies jų indiferentiškumas bažnyčiai lėmė, jog bendruomenės įnašai neužtikrino Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios poreikių. Tautininkų, skirtingai negu krikščionių-demokratų, vyriausybė parėmė kai kuriuos Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios projektus, taip pat mokėjo atlyginimus Lietuvos stačiatikių vyskupijos vadovybei ir etatinių parapijų šventikams.