Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje (knyga su defektais) + nemokamas atvežimas! | knygos.lt

Aprašymas

Viršelis su pažeidimais

Knyga suskirstyta į septynis skyrius.

Pirmajame pateikiama trumpa Vilniaus pilių ir rezidencinių rūmų istorija nuo užuomazgos iki nugriovimo ir dabartinės teritorijos susiformavimo.

Antrajame skyriuje apžvelgiami pilių tyrimai ir tyrimų istorija.

Trečiasis skyrius skirtas rezidencinių rūmų Žemutinėje pilyje aplinkai (infrastruktūrai). Čia mėginama palydėti skaitytoją į didžiųjų kunigaikščių rūmus buvusiomis gatvėmis ir keliais, kiemais ir grindiniais. Pravesti jį sodais pro šulinius, vandentiekį ir pirtis, neaplenkiant drenažo, kanalizacijos ir latrinų.

Ketvirtajame skyriuje pateikiama pilies pastatų architektūrinės raidos apžvalga, pradedant pamatais, sienomis, stogais, grindimis, lubomis, durimis, langais, laiptais, baigiant krosnimis, židiniais ir šviestuvais.

Penktajame skyriuje suminėti didžiojo kunigaikščio dvaro gyventojai. Pirmiausia – pats Lietuvos didysis kunigaikštis ir jo rezidavimas Vilniuje, dvaro pareigūnai ir čia dirbę amatininkai: architektai, mūrininkai, staliai ir dailidės, kalviai ir šaltkalviai, račiai, balniai, siuvėjai, laikrodininkai, juvelyrai ir auksakaliai.

Šeštajame skyriuje aprašoma dvaro kasdienybė: dvariškių užsiėmimai, pomėgiai, pramogos ir buitis.

Septintajame skyriuje glaustai supažindinama su Valdovų rūmų atkūrimo ir atstatymo idėja ir jos realizavimo peripetijomis.

Knygoje neišvengta pasikartojimų, kurie atsirado dėl dviejų priežasčių. Pirma, pavieniams straipsniams iliustruoti ar atskiriems klausimams aptarti skirtingi autoriai kai kada naudojo tą pačią teorinę, dokumentinę ar vaizdinę medžiagą. Antra, tos pačios radinių grupės įvairiose vietose gali būti traktuojamos iš skirtingų pozicijų. Pavyzdžiui, toks pat koklis vienu atveju gali būti pateikiamas kaip amatininko (šiuo atveju keramiko) dirbinys, kitu atveju kaip krosnies elementas, trečiu – kaip savitą siužetą turintis meno kūrinys, o ketvirtuoju – parodyti savininko priklausomybę (herbiniai kokliai).

Kiekvienas straipsnis leidinio pabaigoje turi naudoto šaltinio ar literatūros sąrašą. Knygos gale skaitytojas ras ir sąrašą iliustracijų su kilmės nuoroda. Tekste prie nuotraukų rašomas tik eilės numeris ir pavadinimas.

Archeologiniai radiniai pateikiami be detalaus, moksliniams leidiniams ar katalogams būdingo aprašo, matmenų, skaičių ir mastelio nuorodų.

Leidinyje stengtasi priminti Vilniaus pilių, kaip Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos, istoriją (nepamirštant ir legendų), jos tyrimus, tų tyrimų rezultatus, radinių gausą ir įvairovę, juos kūrusių meistrų profesinį lygį, tuos dirbinius naudojusių didžiūnų ir pilėnų skonį. Tiesa, pačių brangiųjų ir visom prasmėm vertingiausių daiktų neišliko. Pilys buvo sugriautos, rūmai išplėšti ir sudeginti, daiktai išgrobstyti, o jų likučius priglaudė žemė. Tik šiais likučiais remiantis ir pabandyta atskleisti didžiųjų Lietuvos kunigaikščių rūmų buvusią prabangą ir didybę.