- Turime sandėlyje
/images/books/8421/1462875427_latviu.jpg)
- Autorius: Paulius Subačius
- Leidėjas: Aidai
- Metai: 1999
- Puslapiai: 250
- ISBN: 9789986590880
- Formatas: 12 x 20 cm, minkšti viršeliai
- Kalba: Lietuvių
- Extra -10 % nuolaida šiai knygai su kodu NORIU10
Atsiliepimai
Aprašymas
Kada lietuviai Tėvynę pavadino Motina, o abejingus tautiniams reikalams - benkartais? Kodėl lietuvių kalba įkurdinta Rojuje, o dainius pranoko didžiuosius kunigaikščius? Kaip Europa išstūmė Dievą iš prispaustųjų maldavimų?
Tokių dalykų apie modernųjį lietuvių tautiškumą klausiama netradicinėje kultūros istorijos studijoje.
„Mokslinis studijos įnašas yra substancialus. Ji ir atšviežina XIX a. lietuvių literatūros skaitymo būdus, ir produktyviai praplečia Lietuvos kultūros istorijos metodinį problematinį repertuarą. Autoriaus galvojimas šviežias ir jo tyrimų srityje vaisingas."
Paulius Subačius g.1967m., dėsto Vilniaus universitete, nuolat bendradarbiauja „Naujojo Židinio-Aidų" mėnraštyje. Be daugelio mokslinių straipsnių ir svarių recenzijų (paminėtina Antano Baranausko akademinių „Raštų" recenzija, in: Archivum Lithuanicum 3, 2001), jis dar parašė monografiją „Lietuvių tapatybės kalvė" (1999), parengė Silvestro Gimžausko poezijos (1996) ir arkivysk. Jurgio Matulaičio „Užrašų" (1998) mokslinius leidimus.
EXTRA 10 % nuolaida
Kupono kodas: NORIU10
Akcija baigiasi už 4d.11:45:51
Nuolaidos kodas galioja perkant nuo 10 €. Nuolaidos nesumuojamos.
- Kaina: 4,59 €
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas SenKnygo.
Pardavėjo reitingas: 100%
- Autorius: Paulius Subačius
- Leidėjas: Aidai
- Metai: 1999
- Puslapiai: 250
- ISBN: 9789986590880
- Formatas: 12 x 20 cm, minkšti viršeliai
- Kalba: Lietuvių
Kada lietuviai Tėvynę pavadino Motina, o abejingus tautiniams reikalams - benkartais? Kodėl lietuvių kalba įkurdinta Rojuje, o dainius pranoko didžiuosius kunigaikščius? Kaip Europa išstūmė Dievą iš prispaustųjų maldavimų?
Tokių dalykų apie modernųjį lietuvių tautiškumą klausiama netradicinėje kultūros istorijos studijoje.
„Mokslinis studijos įnašas yra substancialus. Ji ir atšviežina XIX a. lietuvių literatūros skaitymo būdus, ir produktyviai praplečia Lietuvos kultūros istorijos metodinį problematinį repertuarą. Autoriaus galvojimas šviežias ir jo tyrimų srityje vaisingas."
Paulius Subačius g.1967m., dėsto Vilniaus universitete, nuolat bendradarbiauja „Naujojo Židinio-Aidų" mėnraštyje. Be daugelio mokslinių straipsnių ir svarių recenzijų (paminėtina Antano Baranausko akademinių „Raštų" recenzija, in: Archivum Lithuanicum 3, 2001), jis dar parašė monografiją „Lietuvių tapatybės kalvė" (1999), parengė Silvestro Gimžausko poezijos (1996) ir arkivysk. Jurgio Matulaičio „Užrašų" (1998) mokslinius leidimus.
Atsiliepimai