11,79 €
Lietuvių lyrikos tradicija
Lietuvių lyrikos tradicija
  • Išparduota
Lietuvių lyrikos tradicija
Lietuvių lyrikos tradicija
Perskaityta: 11,79 €
Ši Audingos Peluritytės-Tikuišienės monografija „Lietuvių lyrikos tradicija: pasaulėvaizdžio dominantės Maironio, Vinco Mykolaičio‑Putino, Salomėjos Nėries, Jono Aisčio, Henriko Radausko kūryboje“ (Vilniaus universiteto leidykla, 2003) yra vienas reikšmingiausių XX a. pabaigos – XXI a. pradžios tyrimų, nagrinėjančių lietuvių lyrikos raidą kultūros semiotikos perspektyvoje. Knygoje autorė sistemingai analizuoja penkių kanoninių lietuvių poetų kūrybą, siekdama atskleisti, kaip jų tekstuose formu…
11.79
SKAITYTA KNYGA
  • Autorius: Audinga Peluritytė
  • Metai: 2003
  • Puslapiai: 175
  • ISBN: 9986195527
  • Formatas: 14 x 20 cm, minkšti viršeliai
  • Kalba: Lietuvių

Lietuvių lyrikos tradicija | knygos.lt

Atsiliepimai

Perskaitytos

11,79 €
Kaip nauja! Raštininkas 100%

Aprašymas

Ši Audingos Peluritytės-Tikuišienės monografija „Lietuvių lyrikos tradicija: pasaulėvaizdžio dominantės Maironio, Vinco Mykolaičio‑Putino, Salomėjos Nėries, Jono Aisčio, Henriko Radausko kūryboje“ (Vilniaus universiteto leidykla, 2003) yra vienas reikšmingiausių XX a. pabaigos – XXI a. pradžios tyrimų, nagrinėjančių lietuvių lyrikos raidą kultūros semiotikos perspektyvoje.

Knygoje autorė sistemingai analizuoja penkių kanoninių lietuvių poetų kūrybą, siekdama atskleisti, kaip jų tekstuose formuojasi skirtingi poetiniai pasaulėvaizdžiai, kaip kinta vertybinės orientacijos bei simbolinės kalbos struktūros. Pasitelkdama Jurijaus Lotmano semiotinę kultūros teoriją, autorė poeziją traktuoja ne tik kaip meninį reiškinį, bet ir kaip kultūrinės tapatybės išraišką bei pasaulio suvokimo formą. Knygoje pabrėžiama, kad lietuvių lyrika yra ne tik estetinė, bet ir ženklinė sistema, kurioje per metaforas, simbolius, laiko ir erdvės vaizdinius išreiškiamas santykis su tautos istorija, religija, egzistencinėmis dilemomis ir vakarietiškos kultūros įtaka. Maironio poezijoje analizuojamas mitinio ir istorinės misijos laiko ryšys, Putino tekstuose – asmens ir kaukės santykis bei dvasinė įtampa tarp idealizmo ir racionalumo. Salomėjos Nėries kūryboje išryškinamos moteriškosios tapatybės transformacijos ir mitinio pasiaukojimo motyvai, o Jono Aisčio tekstuose – melancholiška egzilio refleksija bei nostalgijos pasaulėvaizdis. Radausko atveju atskleidžiamas estetizuotas, meniniu kodu sukurtas pasaulis, kuriame ištrinami autobiografiškumo ir tikrovės ženklai, iškeliant gryną formos grožį.

Ši monografija yra ne tik vertingas akademinis tyrimas, bet ir gilesnis žvilgsnis į lietuvių poezijos vidinę struktūrą bei kultūrinę atmintį. Ji aktuali ne tik literatūrologams ar studentams, bet ir kiekvienam, norinčiam geriau suprasti, kaip poetiniu žodžiu kuriamas pasaulis – tiek asmeniškas, tiek tautinis.

  • Kaina: 11,79 €

Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.

Knygą išsiųs knygos pardavėjas Raštininkas.

Pardavėjo reitingas:  100%

Knygos būklė

Formatai:

Perskaitytos

11,79 €
Kaip nauja!
Raštininkas 100%

Ši Audingos Peluritytės-Tikuišienės monografija „Lietuvių lyrikos tradicija: pasaulėvaizdžio dominantės Maironio, Vinco Mykolaičio‑Putino, Salomėjos Nėries, Jono Aisčio, Henriko Radausko kūryboje“ (Vilniaus universiteto leidykla, 2003) yra vienas reikšmingiausių XX a. pabaigos – XXI a. pradžios tyrimų, nagrinėjančių lietuvių lyrikos raidą kultūros semiotikos perspektyvoje.

Knygoje autorė sistemingai analizuoja penkių kanoninių lietuvių poetų kūrybą, siekdama atskleisti, kaip jų tekstuose formuojasi skirtingi poetiniai pasaulėvaizdžiai, kaip kinta vertybinės orientacijos bei simbolinės kalbos struktūros. Pasitelkdama Jurijaus Lotmano semiotinę kultūros teoriją, autorė poeziją traktuoja ne tik kaip meninį reiškinį, bet ir kaip kultūrinės tapatybės išraišką bei pasaulio suvokimo formą. Knygoje pabrėžiama, kad lietuvių lyrika yra ne tik estetinė, bet ir ženklinė sistema, kurioje per metaforas, simbolius, laiko ir erdvės vaizdinius išreiškiamas santykis su tautos istorija, religija, egzistencinėmis dilemomis ir vakarietiškos kultūros įtaka. Maironio poezijoje analizuojamas mitinio ir istorinės misijos laiko ryšys, Putino tekstuose – asmens ir kaukės santykis bei dvasinė įtampa tarp idealizmo ir racionalumo. Salomėjos Nėries kūryboje išryškinamos moteriškosios tapatybės transformacijos ir mitinio pasiaukojimo motyvai, o Jono Aisčio tekstuose – melancholiška egzilio refleksija bei nostalgijos pasaulėvaizdis. Radausko atveju atskleidžiamas estetizuotas, meniniu kodu sukurtas pasaulis, kuriame ištrinami autobiografiškumo ir tikrovės ženklai, iškeliant gryną formos grožį.

Ši monografija yra ne tik vertingas akademinis tyrimas, bet ir gilesnis žvilgsnis į lietuvių poezijos vidinę struktūrą bei kultūrinę atmintį. Ji aktuali ne tik literatūrologams ar studentams, bet ir kiekvienam, norinčiam geriau suprasti, kaip poetiniu žodžiu kuriamas pasaulis – tiek asmeniškas, tiek tautinis.

Atsiliepimai

  • Atsiliepimų nėra
0 pirkėjai įvertino šią prekę.
5
0%
4
0%
3
0%
2
0%
1
0%
(rodomas nebus)