Atsiliepimai
Aprašymas
Po II pasaulinio karo liberalioji srovė išeivijoje sudarė negausią, bet įtakingą visuomenės dalį politiniame bei kultūriniame išeivijos gyvenime. Jos organizacijos sudarė stiprią opoziciją katalikiškos srovės politinėms organizacijoms. Vadinamieji liberalai išeivijoje išsiskyrė, nuolatine jų organizacijos kaita pagal aplinkybes, bandant atsinaujinti ir prisitaikyti prie naujų veikimo sąlygų. Liberalams būdingas individualizmas, sunkiai suderinamas su organizaciniais rėmais, lėmė gana ilgą ir vingiuotą liberalų srovės institucionalizavimosi procesą emigracijoje – viena organizacija keisdavo kitą, o ir kita nepasižymėjo ilgaamžiškumu. Lietuvių išeivijos liberaliosios srovės, susiformavusios po karo, ištakų ieškoma nepriklausomoje Lietuvoje ir antinacinėje rezistencijoje. Antinacinės rezistencijos laikais susikūrusios Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) idėjų bazėje formavosi liberalų organizacijos išeivijoje. LLKS modelis labiausiai atspindėjo visuomeninę politinę liberaliąją srovę, kuri išeivijoje palaipsniui keisdama savo organizacines formas išsirutuliojo į platesnę liberalų koaliciją, susikūrusią Amerikoje septinto dešimtmečio pabaigoje. Darbe nagrinėjami: lietuvių išeivijos liberaliosios srovės genezės organizaciniai ir politiniai aspektai; išeivijos liberalų organizacijos (LLKS, Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio Užsienio delegatūra, Lietuvių rezistencinė santarvė, Šviesa, Santara, Santaros-Šviesos federacija), pristatant skirtingų liberalų kartų pastangos kurti savas organizacijas; analizuojamos veiklos aplinkybės, santykis su kitomis organizacijomis. [Iš leidinio]
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Vil.
Pardavėjo reitingas: 86%
Po II pasaulinio karo liberalioji srovė išeivijoje sudarė negausią, bet įtakingą visuomenės dalį politiniame bei kultūriniame išeivijos gyvenime. Jos organizacijos sudarė stiprią opoziciją katalikiškos srovės politinėms organizacijoms. Vadinamieji liberalai išeivijoje išsiskyrė, nuolatine jų organizacijos kaita pagal aplinkybes, bandant atsinaujinti ir prisitaikyti prie naujų veikimo sąlygų. Liberalams būdingas individualizmas, sunkiai suderinamas su organizaciniais rėmais, lėmė gana ilgą ir vingiuotą liberalų srovės institucionalizavimosi procesą emigracijoje – viena organizacija keisdavo kitą, o ir kita nepasižymėjo ilgaamžiškumu. Lietuvių išeivijos liberaliosios srovės, susiformavusios po karo, ištakų ieškoma nepriklausomoje Lietuvoje ir antinacinėje rezistencijoje. Antinacinės rezistencijos laikais susikūrusios Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) idėjų bazėje formavosi liberalų organizacijos išeivijoje. LLKS modelis labiausiai atspindėjo visuomeninę politinę liberaliąją srovę, kuri išeivijoje palaipsniui keisdama savo organizacines formas išsirutuliojo į platesnę liberalų koaliciją, susikūrusią Amerikoje septinto dešimtmečio pabaigoje. Darbe nagrinėjami: lietuvių išeivijos liberaliosios srovės genezės organizaciniai ir politiniai aspektai; išeivijos liberalų organizacijos (LLKS, Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio Užsienio delegatūra, Lietuvių rezistencinė santarvė, Šviesa, Santara, Santaros-Šviesos federacija), pristatant skirtingų liberalų kartų pastangos kurti savas organizacijas; analizuojamos veiklos aplinkybės, santykis su kitomis organizacijomis. [Iš leidinio]
Atsiliepimai