Atsiliepimai
Aprašymas
Rimantas Balsys - daktaras (HP), Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas, Kalbotyros ir etnologijos katedros profesorius. Moksliniai interesai: etnologija, mitologija, folkloristika. Publikavo monografijas: „Mažosios Lietuvos žvejų dainos. Ypatumai ir santykiai su lietuvių bei latvių liaudies dainų tradicijomis" (2003 m.), „Lietuvių ir prūsų dievai, deivės, dvasios: nuo apeigos iki prietaro" (2006 m.), antras pataisytas ir iš esmės papildytas leidimas - 2010 m.; metodinę knygą „Pagoniškojo lietuvių ir prūsų panteono raida" (2014 m.); per 50 mokslinių straipsnių ir analitinių recenzijų; daugybę straipsnių enciklopedijose, žinynuose, periodikoje ir mokslo populiarinimo leidiniuose.
Monografija „Lietuvių ir prusų pagonybė: alkai, žyniai, stabai" skirta svarbiausių baltiškos pagonybės elementų - lietuvių ir prūsų dievų atvaizdų; šventyklų, šventviečių, aukviečių bei jose apeigoms vadovavusių kulto tarnų - žynių - charakteristikai.
Siekiama ne tiek fiksuoti tam tikro laikotarpio situaciją, kiek parodyti pagoniškųjų kulto vietų ir kulto tarnų raidą, ypač atkreipiant dėmesį į jų būvį iki krikščionybės (XIII-XIV a.), pirmuosius du šimtmečius po krikščionybės (XV— XVI a.), religiniu sinkretizmu pasižymėjusią XVII a. pabaigą - XVIII a. pradžią bei laikotarpį, kuriuo fiksuojamos ir įvairiais pavidalais reiškiasi aptariamųjų pagoniškosios religijos elementų refleksijos (XIX-XXI a.).
Rimantas Balsys - daktaras (HP), Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas, Kalbotyros ir etnologijos katedros profesorius. Moksliniai interesai: etnologija, mitologija, folkloristika. Publikavo monografijas: „Mažosios Lietuvos žvejų dainos. Ypatumai ir santykiai su lietuvių bei latvių liaudies dainų tradicijomis" (2003 m.), „Lietuvių ir prūsų dievai, deivės, dvasios: nuo apeigos iki prietaro" (2006 m.), antras pataisytas ir iš esmės papildytas leidimas - 2010 m.; metodinę knygą „Pagoniškojo lietuvių ir prūsų panteono raida" (2014 m.); per 50 mokslinių straipsnių ir analitinių recenzijų; daugybę straipsnių enciklopedijose, žinynuose, periodikoje ir mokslo populiarinimo leidiniuose.
Monografija „Lietuvių ir prusų pagonybė: alkai, žyniai, stabai" skirta svarbiausių baltiškos pagonybės elementų - lietuvių ir prūsų dievų atvaizdų; šventyklų, šventviečių, aukviečių bei jose apeigoms vadovavusių kulto tarnų - žynių - charakteristikai.
Siekiama ne tiek fiksuoti tam tikro laikotarpio situaciją, kiek parodyti pagoniškųjų kulto vietų ir kulto tarnų raidą, ypač atkreipiant dėmesį į jų būvį iki krikščionybės (XIII-XIV a.), pirmuosius du šimtmečius po krikščionybės (XV— XVI a.), religiniu sinkretizmu pasižymėjusią XVII a. pabaigą - XVIII a. pradžią bei laikotarpį, kuriuo fiksuojamos ir įvairiais pavidalais reiškiasi aptariamųjų pagoniškosios religijos elementų refleksijos (XIX-XXI a.).
Atsiliepimai