Lietuvių ir prūsų pagonybė: alkai, žyniai, stabai
Lietuvių ir prūsų pagonybė: alkai, žyniai, stabai
  • Išparduota
Rimantas Balsys - daktaras (HP), Klaipėdos universiteto Humanita­rinių mokslų fakulteto dekanas, Kalbotyros ir etnologijos katedros profe­sorius. Moksliniai interesai: etnologija, mitologija, folkloristika. Publika­vo monografijas: „Mažosios Lietuvos žvejų dainos. Ypatumai ir santykiai su lietuvių bei latvių liaudies dainų tradicijomis" (2003 m.), „Lietuvių ir prūsų dievai, deivės, dvasios: nuo apeigos iki prietaro" (2006 m.), antras pataisytas ir iš esmės papildytas leidimas - 2010 m.; metodin…
0

Lietuvių ir prūsų pagonybė: alkai, žyniai, stabai (el. knyga) (skaityta knyga) | knygos.lt

Atsiliepimai

(3.33 Goodreads įvertinimas)

Aprašymas

Rimantas Balsys - daktaras (HP), Klaipėdos universiteto Humanita­rinių mokslų fakulteto dekanas, Kalbotyros ir etnologijos katedros profe­sorius. Moksliniai interesai: etnologija, mitologija, folkloristika. Publika­vo monografijas: „Mažosios Lietuvos žvejų dainos. Ypatumai ir santykiai su lietuvių bei latvių liaudies dainų tradicijomis" (2003 m.), „Lietuvių ir prūsų dievai, deivės, dvasios: nuo apeigos iki prietaro" (2006 m.), antras pataisytas ir iš esmės papildytas leidimas - 2010 m.; metodinę knygą „Pa­goniškojo lietuvių ir prūsų panteono raida" (2014 m.); per 50 mokslinių straipsnių ir analitinių recenzijų; daugybę straipsnių enciklopedijose, žiny­nuose, periodikoje ir mokslo populiarinimo leidiniuose.

Monografija „Lietuvių ir prusų pagonybė: alkai, žyniai, stabai" skirta svarbiausių baltiškos pagonybės elementų - lie­tuvių ir prūsų dievų atvaizdų; šventyklų, šventviečių, aukviečių bei jose apeigoms vadovavusių kulto tarnų - žynių - charakteristikai. 

Siekiama ne tiek fiksuoti tam tikro laikotarpio situaciją, kiek parodyti pagoniškųjų kul­to vietų ir kulto tarnų raidą, ypač atkreipiant dėmesį į jų būvį iki krikščio­nybės (XIII-XIV a.), pirmuosius du šimtmečius po krikščionybės (XV— XVI a.), religiniu sinkretizmu pasižymėjusią XVII a. pabaigą - XVIII a. pradžią bei laikotarpį, kuriuo fiksuojamos ir įvairiais pavidalais reiškiasi aptariamųjų pagoniškosios religijos elementų refleksijos (XIX-XXI a.).

Išparduota

Turi egzempliorių? Parduok!


Rimantas Balsys - daktaras (HP), Klaipėdos universiteto Humanita­rinių mokslų fakulteto dekanas, Kalbotyros ir etnologijos katedros profe­sorius. Moksliniai interesai: etnologija, mitologija, folkloristika. Publika­vo monografijas: „Mažosios Lietuvos žvejų dainos. Ypatumai ir santykiai su lietuvių bei latvių liaudies dainų tradicijomis" (2003 m.), „Lietuvių ir prūsų dievai, deivės, dvasios: nuo apeigos iki prietaro" (2006 m.), antras pataisytas ir iš esmės papildytas leidimas - 2010 m.; metodinę knygą „Pa­goniškojo lietuvių ir prūsų panteono raida" (2014 m.); per 50 mokslinių straipsnių ir analitinių recenzijų; daugybę straipsnių enciklopedijose, žiny­nuose, periodikoje ir mokslo populiarinimo leidiniuose.

Monografija „Lietuvių ir prusų pagonybė: alkai, žyniai, stabai" skirta svarbiausių baltiškos pagonybės elementų - lie­tuvių ir prūsų dievų atvaizdų; šventyklų, šventviečių, aukviečių bei jose apeigoms vadovavusių kulto tarnų - žynių - charakteristikai. 

Siekiama ne tiek fiksuoti tam tikro laikotarpio situaciją, kiek parodyti pagoniškųjų kul­to vietų ir kulto tarnų raidą, ypač atkreipiant dėmesį į jų būvį iki krikščio­nybės (XIII-XIV a.), pirmuosius du šimtmečius po krikščionybės (XV— XVI a.), religiniu sinkretizmu pasižymėjusią XVII a. pabaigą - XVIII a. pradžią bei laikotarpį, kuriuo fiksuojamos ir įvairiais pavidalais reiškiasi aptariamųjų pagoniškosios religijos elementų refleksijos (XIX-XXI a.).

Atsiliepimai

  • Atsiliepimų nėra
0 pirkėjai įvertino šią prekę.
5
0%
4
0%
3
0%
2
0%
1
0%
(rodomas nebus)
× promo banner