Laiškai Elzei

JIE – AŠTUNTOKAI. SKIRTINGI IR TOKIE PANAŠŪS. UŽSIAUGINĘ STORUS ŠARVUS IR NEPAPRASTAI PAŽEIDŽIAMI. JIE NENORI BŪTI KAIP VISI IR KARTU TENORI BŪTI TARP KITŲ. LABIAUSIAI UŽ VISKĄ JIE NORI BŪTI PRIPAŽINTI.

Gabija ir Šarūnas mokosi toje pačioje aštuntoje klasėje. Šarūno tėvai išvažiavę į Didžiąją Britaniją. Gyvendamas su močiute jis vis daugiau laiko leidžia su vyresniu pusbroliu Karoliu, tačiau šis įvelia jį į pavojingą veiklą. Nepažintas pasaulis viliote vilioja laisve, bet ar jame tikrai yra tai, ko Šarūnui reikia iš tikrųjų?

Gabija tenori nesijausti vieniša, todėl stengiasi neišsiskirti iš klasės. Ji greitai supranta, kad vien susidraugavusi su klasės naujoku Albinu, iš kurio visi šaiposi, ir pati būtų visų atstumta. Tačiau vis daugiau bendraudama su klasėje populiariu Šarūnu Gabija ima abejoti jo ir savo pačios poelgių teisingumu. Jai vis dažniau tenka rinktis tarp to, kaip elgtis norėtų ji pati, ir to, ką renkasi visi kiti.

Vieną dieną Šarūnas ir Gabija dėl skirtingų priežasčių ima rašyti laiškus Elzei. Ir jų gyvenimas netikėtai pradeda keistis...

„Laiškai Elzei" – antroji jaunos rašytojos Unės Kaunaitės (g. 1991) knyga paaugliams. Pirmoji – „Sudie, rytojau" (2011) – ne tik sulaukė skaitytojų ir kritikų pripažinimo, bet ir buvo įtraukta į „Metų knygos" rinkimus. Jaunoji rašytoja taip pat parašė romaną suaugusiesiems „Žmonės iš Alkapės" (2015).