Laiškai, kad išgyventum… + nemokamas atvežimas! | knygos.lt

Aprašymas

Ketonė – personažas iš ankstesnės autorės knygos „Drakoniukas, Ketonė ir aš" – didžiai nusivylusi šoko nuo devynaukščio namo stogo, bet prisiminimas, kad pažadėjo parašyti laišką chiromantijos tema, neleido jai trėkštis gabalais į asfaltą.

Taigi tą laišką – o jis netikėtai išauga į šešiolika laiškų – ji rašo alkoholikui, dabar jau nebe, bet vis vien paženklintam šios dėmės įspaudu. Pamažu ima ryškėti nepaprasti dalykai – tyra, jaunatviška meilė maišosi su kraujomaišos siaubu, metų metais gerti svaigalai nuplauna delnus ir ten atsiveria klaikios aiškiaregystės ženklai...

Aiškiaregystė įprasmina atsakomybės būtį, todėl Ketonei šiurpu. Ji jaučiasi atsakinga, nes teiginys, kad mūsų delnuose esantis linijų raštas tėra paprasta Likimo knyga, kurią reikia išmokti skaityti, jai tampa ženklu įsipareigojimui, kurio baigties ji nepajėgi numatyti. Ketonė gabi, išradinga, išminties jai netrūksta, tačiau kam ji padeda atsiverti, kokiam gėriui ar blogiui, šį kartą nežino ir tai ją pradeda kankinti.

Šitoje knygoje vaizdinga kalba atveriami nepaprasti, subtilūs žmogaus santykio su pasauliu momentai.
Kalbėtis su akmens dvasia?
Kalbėtis?
Su akmeniu?
Savęs pažinimo keliai gali būti įvairūs, vienas iš jų savo delno rašto skaitymas. Ketonė ne siūlo. Ketonė tuo gyvena.

Knygos siužetas daugiaplanis – jeigu klaikios bedarbystės šmėklą išryškina šiurpi benamių būtis, skaidrią jaunatvišką meilę kraujomaišos siaubas, tai rankų linijų skaitymas įkvepia šventam tikėjimui, kad gražiausia dovana – gyvastis žmogui duota tam, kad nutiestų kelius į gėrio ir dorovės karalystę. Sudėtingo siužeto tikslas – stumtelėti žmogų į mąstymo erdves.

Ši knyga įdomi ir prasminga ne tik tiems, kurie domisi ženklų skaitymu delnuose, kurie nori įsižiūrėti į save ir suspėti sąmoningai įprasminti asmeninę būtį šitame gyvenime. Nes dėl to, ar bus kitas kituose parametruose diskutuoti būtų negarbinga.