4,82 €
Kultūros paminklai 21
Kultūros paminklai 21
4,82 €
  • Turime sandėlyje
Mokslinių straipsnių rinkinyje „Kultūros paminklai" nagrinėjamos paveldotyros, paveldosaugos teorinės problemos ir jų pritaikymas praktikoje, publikuojami straipsniai istorijos, menotyros, kraštotvarkos, urbanistikos, architektūros, archeologijos paveldo bendrais ir konkrečių objektų tyrimo ir apsaugos klausimais. Leidinyje nemažai straipsnių sakralinio paveldo tema. 21-as „Kultūros paminklų" numeris išskirtinis pirmiausia tuo, jog net trijuose straipsniuose aktualizuojant Panemunės pilies pav…
4.82 2024-04-02 07:59:00
  • Leidėjas:
  • Metai: 2017
  • Puslapiai: 220
  • EAN-13: 9771392155005
  • Prekės kodas: 2200100745667
  • Formatas: 17 x 24 x 0,8 cm, minkšti viršeliai
  • Kalba: Lietuvių

Kultūros paminklai 21 | knygos.lt

Atsiliepimai

Formatai:

4,82 € Nauja knyga
minkšti viršeliai

Aprašymas

Mokslinių straipsnių rinkinyje „Kultūros paminklai" nagrinėjamos paveldotyros, paveldosaugos teorinės problemos ir jų pritaikymas praktikoje, publikuojami straipsniai istorijos, menotyros, kraštotvarkos, urbanistikos, architektūros, archeologijos paveldo bendrais ir konkrečių objektų tyrimo ir apsaugos klausimais. Leidinyje nemažai straipsnių sakralinio paveldo tema.

21-as „Kultūros paminklų" numeris išskirtinis pirmiausia tuo, jog net trijuose straipsniuose aktualizuojant Panemunės pilies paveldo tvarkymo, išsaugojimo problematiką, autoriai nagrinėja pilies panaudojimo galimybes, taikant europinę praktiką. Tai labai naujos mintys kol kas ne tik nenaudojamos, bet ir nesvarstomos Lietuvos paveldosaugos institucijose. Vilniaus dailės akademijos autorių grupė (V. Almonaitytė-Navickienė, V. Ščiglienė, I. Kuizinienė, K. Daubarytė, A. Čepėnaitė) pristato studiją „Panemunės pilies, kaip paveldo objekto ir verčių visumos, poveikis aplinkai, siekiant vietovės sinergijos"; K. Palšytė nagrinėja paveldo vadybos klausimus, R. Dėringytė analizuoja kūrybos vadybos ir žmogiškojo potencialo svarbą kultūros paveldo naudosenoje.

Bene ištikimiausi „Kultūros paminklų" autoriai mokslininkai M. Purvinas ir M. Purvinienė toliau pristato Mažosios Lietuvos kultūros paveldą, nagrinėja jo apskaitos ir apsaugos problemas. Leidinyje publikuojamas jų straipsnis „Mažosios Lietuvos metaliniai kaltiniai antkapiniai kryžiai – jų formų lokaliniai variantai XIX a. pab.–XX a. pr." ir M. Purvino straipsnis „Lietuviškosios kaimotyros raidos bruožai XIX–Xx a."

Lietuvos paveldosaugos veteranas J. Glemža tęsia 19-tame numeryje pradėtus atsiminimus „Paveldosaugos raidos Lietuvoje fragmentai", E. Purlys dalelę savo architektūrinių tyrinėjimų pateikia skaitytojui straipsnyje „Metalo ir medžio panaudojimo Vilniaus XVII-XIX a. Pastatų sienų ir skliautų tvirtinimo konstrukcijose pavyzdžiai".

4,82 €
Turime sandėlyje
Prisijunkite ir už šią prekę
gausite 0,05 Knygų Eurų!?
Pridėti dovanų dėžutę?
Daugiau

Formatai:

4,82 € Nauja knyga
minkšti viršeliai

Mokslinių straipsnių rinkinyje „Kultūros paminklai" nagrinėjamos paveldotyros, paveldosaugos teorinės problemos ir jų pritaikymas praktikoje, publikuojami straipsniai istorijos, menotyros, kraštotvarkos, urbanistikos, architektūros, archeologijos paveldo bendrais ir konkrečių objektų tyrimo ir apsaugos klausimais. Leidinyje nemažai straipsnių sakralinio paveldo tema.

21-as „Kultūros paminklų" numeris išskirtinis pirmiausia tuo, jog net trijuose straipsniuose aktualizuojant Panemunės pilies paveldo tvarkymo, išsaugojimo problematiką, autoriai nagrinėja pilies panaudojimo galimybes, taikant europinę praktiką. Tai labai naujos mintys kol kas ne tik nenaudojamos, bet ir nesvarstomos Lietuvos paveldosaugos institucijose. Vilniaus dailės akademijos autorių grupė (V. Almonaitytė-Navickienė, V. Ščiglienė, I. Kuizinienė, K. Daubarytė, A. Čepėnaitė) pristato studiją „Panemunės pilies, kaip paveldo objekto ir verčių visumos, poveikis aplinkai, siekiant vietovės sinergijos"; K. Palšytė nagrinėja paveldo vadybos klausimus, R. Dėringytė analizuoja kūrybos vadybos ir žmogiškojo potencialo svarbą kultūros paveldo naudosenoje.

Bene ištikimiausi „Kultūros paminklų" autoriai mokslininkai M. Purvinas ir M. Purvinienė toliau pristato Mažosios Lietuvos kultūros paveldą, nagrinėja jo apskaitos ir apsaugos problemas. Leidinyje publikuojamas jų straipsnis „Mažosios Lietuvos metaliniai kaltiniai antkapiniai kryžiai – jų formų lokaliniai variantai XIX a. pab.–XX a. pr." ir M. Purvino straipsnis „Lietuviškosios kaimotyros raidos bruožai XIX–Xx a."

Lietuvos paveldosaugos veteranas J. Glemža tęsia 19-tame numeryje pradėtus atsiminimus „Paveldosaugos raidos Lietuvoje fragmentai", E. Purlys dalelę savo architektūrinių tyrinėjimų pateikia skaitytojui straipsnyje „Metalo ir medžio panaudojimo Vilniaus XVII-XIX a. Pastatų sienų ir skliautų tvirtinimo konstrukcijose pavyzdžiai".

Atsiliepimai

  • Atsiliepimų nėra
0 pirkėjai įvertino šią prekę.
5
0%
4
0%
3
0%
2
0%
1
0%