Krizių ekonomika

Dėl ko reikia labiau nerimauti – dėl infliacijos ar dėl defliacijos? Kokios bus ilgalaikės fiskalinio skatinimo politikos, pasekmės? Kokia bus anglosaksiškojo kapitalizmo, kurio nevaržo laisvoji rinka, ateitis? Ar 2009 metų krizė žymi Amerikos imperijos pabaigą ir Kinijos bei kitų augančių ekonomikų iškilimą? Galų gale, kokiu būdu turėtumėme reformuoti tarptautinį ekonomikos valdymą, kad sumažintumėme būsimų krizių padarinius?

Knygos autorių tikslas – pabandyti atsakyti į šiuos klausimus praūžusią krizę vertinant iš kitų, per šimtmečius įvairiose šalyse siautusių, krizių analizės perspektyvos. Galų gale, pastarieji keli metai atitinka schemą, kuri žinoma jau šimtmečius. Krizės turi savo logiką, ir jų rezultatai nuspėjami. Jos gerokai dažnesnės ir lengviau suprantamos, nei dažniausiai manoma. Šios knygos skyriuose judėsime tarp dabarties ir praeities, stebėdami, kokie klausimai kilo per ankstesnes krizes, ir kokius atsakymus pateikė laikas.

Šios intelektinės kelionės metu pabandysime panagrinėti keletą bauginančių ir dažnai neteisingai traktuojamų ekonominių sąvokų. Štai kelios jų: amoralusis rizikavimas, finansų svertas, masiškas indėlių atsiėmimas iš bankų, priežiūros taisyklių arbitražas, einamosios sąskaitos deficitas, sekiuritizacija, defliacija, kreditinių sandorių išvestinės finansų priemonės, kreditų krizė ir likvidumo spąstai. Tikimės, kad mūsų paaiškinimai pasirodys esą naudingi ne tik Volstrito ir verslo visuomenės finansininkams, bet ir šalies bei užsienio korporacijų vadovams, tiek pradinių, tiek aukštesnių kursų verslo, ekonomikos ir finansų studentams; daugelio šalių politikams ir jų patarėjams bei, žinoma, pačiam didžiausiam skaitytojų ratui – eiliniams visų šalių investuotojams, kurie dabar savo kailiu patyrė, kad nevalia ignoruoti tarptautinės finansų tvarkos subtilybių.