Kodėl gi ne? (el. knyga) (skaityta knyga) | Greta Volosevičiūtė | knygos.lt

Lengva, šilta ir įkvepianti istorija apie drąsą keisti savo gyvenimą, išdrįsti išeiti iš komforto zonos ir pasitikėti tuo, kur nuveda kelias. Skaitant juntama kelionių laisvė, jaunatviškas spontaniškumas ir jausmas, kai supranti, kad gražiausi dalykai nutinka tada, kai nustoji viską per daug planuoti.. Knygoje aptariamos ir sudėtingos temos, tokios kaip nerimas, depresija ir kaip bebūtų gaila, savižudybė..skaičiau taip lengvai, o gale nuliūdau...bet toks jau tas gyvenimas... Autorė labai paprastai ir nuoširdžiai kalba apie pasirinkimus, svajones bei netikėtus gyvenimo posūkius.

“Beveik niekas nesikalbėjo - pernelyg brangios tos akimirkos, kad jas švaistytum bereikšmiams pokalbiams. Tokias akimirkas reikia išjausti, patirti. Tą visi ir darėme - prie tvorelės išsirikiavęs būrys stebėjo tą patį kanjoną, tačiau esu tikra, kiekvienas stebėtojas matė skirtingus vaizdus ir jautė viską kitaip.” 🤍🤍🤍🤍🤍 Skaitydama šią knygą, mačiau tiek Faustos aprašomus vaizdus, tiek savo pačios akimis matytus nuostabius vaizdus iš savų kelionių. Man, kaip ir Faustai, kelionės daugiau apie gamtą ir jos nuostabius meno kūrinius, kurių joks žmogus neperspjaus. Skaitydama šią knygą vis galvojau, kokia dėkinga esu už visas tas nepaprastas akimirkas, kurios atėmė žadą, sugraudino iki sielos gelmių ir įstrigo giliai atmintyje, kaip brangiausi prisiminimai. Koks nuostabus dalykas yra keliauti, na o jei neįmanoma to padaryti tiesiogiai, kodėl gi nepakeliauti skaitant knygą? “Kodėl gi ne?” man paliko tikrai labai jaukų įspūdį. Buvo gera keliauti su Fausta, pamatyti dalelę Jungtinių Amerikos Valstijų jos akimis, pasijuokti iš jos nuotykių, įveikti iškilusius sunkumus, kartu nubraukti ašarą kitą dėl neįgyvendintų tikslų ir kitų sunkumų.

Debiutinis autorės kelioninis romanas kupinas įdomių, jausmingų ir nežabotų pirmųjų kartų. Istorija viena, tačiau galimybių ją perprasti šimtai. Tvirtai tikiu, jog kiekvienas skaitytojas atras jam palankiausią ir artimiausią širdžiai dalelę. Ir būtent nuo to priklausys kokiu žingsniu žengsite į šiuos nuotykius kartu su pagrindine veikėja Fausta. Vienus užburs iššūkių troškimas, kitus detalūs kelionių fragmentai, o kitiems galbūt stipriausiais surezonuos vidiniai išgyvenimai ir būtent tai, kas slypėjo šiame romame tarp eilučių. Apjungus šiuos tris aspektus gavosi labai smagus bei įvairiapusiškas pasakojimas, kuris kartais viduje kėlė sumaištį, dažnai priversdavo stabtelėti ir susitapatinti. Manau, jog romano pavadinimas yra be galo taiklus. "Kodėl gi ne?" kartais nuskamba lyg kvietimas. Tačiau dažniausiai aš perskaitydavau jį kaip metamą iššūkį. Tarsi pati autorė klaustų, nagi, kas tave stabdo? Šiuo kūriniu yra savotiškai sutraiškomi visi stereotipai apie solo keliones. Žinoma, Faustai nusišypsojęs likimas buvo tikrai dosnus ir ji pati ne kartą akcentavo, jog Markas tarsi atvėrė jai duris į platųjį pasaulį. Bet vien palankiai susiklosčiusių aplinkybių čia nepakanka. Tai yra savotiškas iššūkis, reikalaujantis begalinės drąsos ir ryžto. Daugelyje vietų pagavau save galvojant, jog būčiau viską metusi ir pasidavusi, o Fausta įrodė, jog nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Nors knygą ir perskaičiau tikrai pakankamai greitai, turiu pripažinti, jog ji serviravo ne tik nuotaikingą pasakojimą, bet ir privertė gerokai padirbėti su savimi. Mano kantrybės taurė persipildydavo gerokai anksčiau nei Faustos, vietomis emocijos tikrai ėmė viršų, o pabaiga privertė susigėsti dėl tam tikrų savo reakcijų ir pamąstymų. Tarsi šaltas dušas nuliejo ir paliko stypsoti su tuo kartėliu viduje. Pirmoje kelionėje atradau labai daug savęs. Jungtiniai skrydžiai, kurioziškos situacijos, viskas nauja, nematyta, neįprasta. Patirtys beveik identiškai atitiko. Būtent tas pažįstamumo jausmas padėjo itin greitai įsitraukti. O paliekant nuošalyje visas rimtesnes temas, jaučiuosi tarsi būčiau pati parvykusi iš kelionės. Nuostabiai aprašytos patirtys, vaizdai ir svarbiausia emocijos, kurias jie sukėlė. Tai išlaisvinantis, drąsus ir jaunatviškas romanas, kuris tikiu, kad daugeliui įpūs pasitikėjimo savimi. Nors Fausta gerokai nutolo nuo namų, lipo į ne vieną lėktuvą, įveikė daugybę mylių, jai tai buvo be galo rimta vidinė kelionė. Gerėjausi gebėjimu atsipalaiduoti, prisitaikyti prie aplinkybių, nepamesti savęs, nuolat judėti ir maksimaliai išnaudoti kiekvieną pasitaikiusią galimybę.

Tai pirmasis mano perskaitytas kelionių romanas ir aš net negalėjau pagalvoti, kad jie gali būti tokie nurautai smagūs, šmaikštūs, perteikiantys ne tik kelionių įspūdžius, bet kartu atskleidžiantys ir keliautojo dvasios charizmą bei užčiuopiantys itin jautrias temas. Na, gerai, galbūt kiti visai ne tokie, bet "Kodėl gi ne?" užkėlė kartelę aukštai. 💙 Pirmiausia, tai knyga apie Faustą, kuri galbūt nėra apdovanota turtais ar ypatinga sėkme, bet be galo talentinga, ambicinga ir alkana pažinti, pamatyti daugiau. Tokios drąsos daugeliui tik pavydėti, ne kartą skaitant norėjosi sušukti: "Iš kur tiek drąsos, mergyt! Susikrauti lagaminą ir vienai išvykti už Atlanto, net nežinant, ar kas tikrai pasitiks, ar pavyks nepasimesti kitame žemyne. Tokį iššūkį sau iškėlė Fausta ir nėrė į kupiną nežinomybių avantiūrą. Kartu su Fausta pralėksime skubančio Niujorko gatvėmis, kaisime Floridos dykumose, grožėsimės kanjonais (aš ir googlinau, ir prašiau Gretos atsiųsti nuotraukas iš Braiso kanjono nes tai buvo akimirkos, vaizdai, kurie pakerėjo jos širdį), klaidžiosime po sekvojų mišką. Skaitydama jaučiau tą kaitrą, prieš akis regėjau įspūdingus vaizdus ir jaučiau didžiulę laisvę ir galimybes. Knygoje gražiai perteikta, kad keliauti vienam yra lygiai taip pat nuostabu, o daugeliu atvejų net ir geriau, o sutikti nepažįstami žmonės gali būti puikūs pašnekovai, būsimi draugai ir net meilužiai. Jei keliauti, tai atvira širdimi. Tikėjausi šmaikščių, kurioziškų situacijų ir jų tikrai buvo nemažai, krizenau ir iš pomidorų lagamine, ir iš "meškos" sekvojų miške. Gretos rašymo stilius labai smagus, įtraukus, išraiškingas, nestrigau nei viename puslapyje, knygą tiesiog "suvalgiau". Paliestos jautrios temos apie emocinę sveikatą, iširusią šeimą, depresiją, savižudybę. Perteikta žinutė skaitytojui, kaip privaloma kreiptis profesionalios pagalbos, nes kad ir kiek artimi žmonės sugers visko kaip kempinės, jie negali suteikti to kaip atitinkami srities specialistai. Pabaiga kūriniui suteikė gylio, perskaitai, sustoji, atsuki mintyse įvykius, pokalbius ir juos pamatai visiškai kitomis akimis. Kūrinys mane palietė 💙

Labai lengvai skaitomas, bet be galo įdomus romanas. Labiausiai sužavėjo tai, jog iš savęs jis vietomis gana jautrus ir teko pareflektuoti skirtingais momentais. Sukelia savotiško ilgesio, gana dinamiškas, vietomis - nenuspėjamas. Įdomus, įtraukiantis, lendantis giliau į skaitančiojo sielą. Ilgesingas ir jautrus. Vertas dėmesio!

Skaitėsi lengvai. Iš pirmo žvilgsnio atrodo lenga, tačiau paliečia skaudžias ir jautrias temas.

Įdomus romanas prijaučiantiems kelionėms ir naujoms pažintims arba norintiems įsikvėpti drąsos. Parašyta sklandžiai ir jautriai, kalbama per emocijas, refleksijas, pastebėjimus, pasvarstymus; nėra sausų aprašymų. Užkabinamos svarbios temos, pavyzdžiui, emocinė sveikata. Skaitytoją įtraukia istorijos ir jaunatviškas pagrindinės veikėjos gaivališkumas, drąsa ir aiškus suvokimas, jog gyvenimas duotas tam, kad jį gyventume! O pabaiga dar ir nustebinanti, priverčianti grįžti prie tam tikrų skyrių, prisiminti autorės užuominas, giliau pamąstyti. Apskritai paėmus, išmoningai sudėliotas pasakojimas, kurį tik šmaukšt, ir prarysite!