Atsiliepimai
Aprašymas
Didžiausios lietuviškos XVII amžiaus knygos faksimilinis leidimas.
Šios knygos istorija tarsi atspindi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės evangelikų kultūros likimą. Kultūros, kuri padėjusi lietuviškos literatūros pamatus ir subrandinusi gyvą XVI–XVII amžiaus religinę ir filosofinę mintį, Baroko epochos pabaigoje patyrė savo saulėlydį. 1653 metais Kėdainiuose išleista „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ buvo ryškiausias lietuviškos kalvinistinės literatūros istorinis akcentas, vainikavęs šimto kalvinistinės spaudos metų Lietuvoje patirtį nuo tada, kai Mikalojus Radvila Juodasis savo dvare Brastoje 1553 metais pradėjo nuoseklią spausdintos Lietuvos knygos istoriją. Tai sykiu ir paskutinis šios kultūros laisvės ženklas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, kurioje XVII amžiaus antrojoje pusėje evangelikai nebegalėjo susitelkti panašaus lygio akcijoms. Pratarmėje knygos autorystė priskiriama keturiems asmenims: Steponui Jaugeliui Telegai, Samueliui Tomaševskiui, Jonui Božimovskiui ir Samueliui Minvydui. „Knygos nobažnystės krikščioniškos" moksliniai filologiniai tyrimai iki pat šių dienų labai negausūs, nes pats šaltinis sunkiai pasiekiamas. Švedijoje Uppsalos bibliotekoje saugomas knygos pirmojo leidimo originalas yra vienintelis šiuo metu žinomas jo egzempliorius. Čia parengtas faksimilinis šio veikalo leidimas turėtų būti parankus ir moksliniam tekstų tyrimui, ir lituanistinių studijų gilinimui universitetuose. Numatyta, jo faksimilinis leidimas taps tolesnių kritinių atskirų šio veikalo dalių ir jų šaltinių rengimų ir leidimų pradžia.
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas TomTom.
Pardavėjo reitingas: 84%
Didžiausios lietuviškos XVII amžiaus knygos faksimilinis leidimas.
Šios knygos istorija tarsi atspindi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės evangelikų kultūros likimą. Kultūros, kuri padėjusi lietuviškos literatūros pamatus ir subrandinusi gyvą XVI–XVII amžiaus religinę ir filosofinę mintį, Baroko epochos pabaigoje patyrė savo saulėlydį. 1653 metais Kėdainiuose išleista „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ buvo ryškiausias lietuviškos kalvinistinės literatūros istorinis akcentas, vainikavęs šimto kalvinistinės spaudos metų Lietuvoje patirtį nuo tada, kai Mikalojus Radvila Juodasis savo dvare Brastoje 1553 metais pradėjo nuoseklią spausdintos Lietuvos knygos istoriją. Tai sykiu ir paskutinis šios kultūros laisvės ženklas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, kurioje XVII amžiaus antrojoje pusėje evangelikai nebegalėjo susitelkti panašaus lygio akcijoms. Pratarmėje knygos autorystė priskiriama keturiems asmenims: Steponui Jaugeliui Telegai, Samueliui Tomaševskiui, Jonui Božimovskiui ir Samueliui Minvydui. „Knygos nobažnystės krikščioniškos" moksliniai filologiniai tyrimai iki pat šių dienų labai negausūs, nes pats šaltinis sunkiai pasiekiamas. Švedijoje Uppsalos bibliotekoje saugomas knygos pirmojo leidimo originalas yra vienintelis šiuo metu žinomas jo egzempliorius. Čia parengtas faksimilinis šio veikalo leidimas turėtų būti parankus ir moksliniam tekstų tyrimui, ir lituanistinių studijų gilinimui universitetuose. Numatyta, jo faksimilinis leidimas taps tolesnių kritinių atskirų šio veikalo dalių ir jų šaltinių rengimų ir leidimų pradžia.
Atsiliepimai