Atsiliepimai
Aprašymas
Leidinyje „Klavyrinė XVII amžiaus Lietuvos muzika“ skelbiami Lietuvos kultūros istorijai reikšmingi muzikiniai šaltiniai. Tai du unikalūs XVII a. rankraščiai, pagal jų kilmę pavadinti Kražių vargonininko sąsiuviniu ir Sapiegų albumu. Šie natų rinkiniai tarpusavyje labai artimi ir atspindi esminius Lietuvoje gyvavusios klavyrinės muzikos bruožus: aiškią itališkos mokyklos kryptį, kamerinį kūrinių pobūdį, bažnytinį vargonų muzikos repertuarą bei instrumentinės muzikos žanrų įvairovę. Tarp negausiai išlikusių XVII a. Lietuvos muzikinės raštijos paminklų šie klavyrinės muzikos šaltiniai bene patys įdomiausi. Jie ne tik teikia naujų istorinių žinių apie muzikinę praeities kultūrą, bet drauge yra ir vieninteliai tokio pobūdžio rankraščiai, išsamiausiai padedantys atkurti klavyrinės muzikos situaciją. Tai vokalinių kūrinių intavolatūros bei originalios instrumentinės pjesės vargonams ir kitiems klavišiniams instrumentams; kūriniai, parengti Lietuvoje dirbusių muzikų ir atlikti ne tik bažnyčiose, bet ir didikų namuose. Senąja itališka klavyrine notacija rašyti rankraščiai yra perrašyti į šiuolaikinę notaciją. Taip pat pateikiamos abiejų rankraščių daugelio puslapių faksimilės. Perrašant kūrinius į nūdienos notaciją, stengtasi kuo labiau laikytis originalo. Jis neredaguojamas, netaisomi rankraščiuose pastebėti visi netikslumai. Todėl daugeliu atvejų galima lyginti perrašytą ir originalų faksimilinį muzikinį teksią, pačiam daryti atitinkamas korektūras bei savas redakcijas, juolab kad tai buvo būdinga to meto muzikos atlikėjų praktikai.
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Leta.
Pardavėjo reitingas: 100%
Leidinyje „Klavyrinė XVII amžiaus Lietuvos muzika“ skelbiami Lietuvos kultūros istorijai reikšmingi muzikiniai šaltiniai. Tai du unikalūs XVII a. rankraščiai, pagal jų kilmę pavadinti Kražių vargonininko sąsiuviniu ir Sapiegų albumu. Šie natų rinkiniai tarpusavyje labai artimi ir atspindi esminius Lietuvoje gyvavusios klavyrinės muzikos bruožus: aiškią itališkos mokyklos kryptį, kamerinį kūrinių pobūdį, bažnytinį vargonų muzikos repertuarą bei instrumentinės muzikos žanrų įvairovę. Tarp negausiai išlikusių XVII a. Lietuvos muzikinės raštijos paminklų šie klavyrinės muzikos šaltiniai bene patys įdomiausi. Jie ne tik teikia naujų istorinių žinių apie muzikinę praeities kultūrą, bet drauge yra ir vieninteliai tokio pobūdžio rankraščiai, išsamiausiai padedantys atkurti klavyrinės muzikos situaciją. Tai vokalinių kūrinių intavolatūros bei originalios instrumentinės pjesės vargonams ir kitiems klavišiniams instrumentams; kūriniai, parengti Lietuvoje dirbusių muzikų ir atlikti ne tik bažnyčiose, bet ir didikų namuose. Senąja itališka klavyrine notacija rašyti rankraščiai yra perrašyti į šiuolaikinę notaciją. Taip pat pateikiamos abiejų rankraščių daugelio puslapių faksimilės. Perrašant kūrinius į nūdienos notaciją, stengtasi kuo labiau laikytis originalo. Jis neredaguojamas, netaisomi rankraščiuose pastebėti visi netikslumai. Todėl daugeliu atvejų galima lyginti perrašytą ir originalų faksimilinį muzikinį teksią, pačiam daryti atitinkamas korektūras bei savas redakcijas, juolab kad tai buvo būdinga to meto muzikos atlikėjų praktikai.
Atsiliepimai