Karaliaučiaus universiteto lietuvių kalbos seminaras. Istorija ir reikšmė lietuvių kultūrai (el. knyga) (skaityta knyga) | knygos.lt

Aprašymas

XVI a. Europoje sparčiai kūrėsi universitetai. Senajam žemynui žengiant iš vėlyvųjų viduramžių į Naujuosius laikus, jie tapo reikšmingais mokslo ir švietimo centrais. Didelį poveikį rytinės Vidurio Europos dalies kultūrai turėjo Karaliaučiaus universitetas, kurį išgarsino Immanuelio Kanto (1724-1804), Johanno Gottfriedo Herderio (1744-1803), Ernsto Theodoro Amadejaus Hoffmanno (1766-1822), Johanno Georgo Hamanno (1730-1788), Johanno Christopho Gottschedo (1700-1766) vardai. Karaliaučiaus universitetas ilgus šimtmečius buvo įvairiatautės Prūsijos kultūros žadintoju.

Artėjantis šios mokslo įstaigos 460 metų jubiliejus paskatino daugelio šalių tyrėjus dar kartą atidžiai pažvelgti ir įvairiais aspektais įvertinti šio vieno seniausių Europos universitetų reikšmę ir poveikį vokiečių, lietuvių ir lenkų kultūrai. Lietuvių dvasinei raiškai ir lietuviškos raštijos plėtotei didžiausios įtakos turėjo daugiau kaip 200 metų šiame universitete veikęs Lietuvių kalbos seminaras. Čia XVIII a. lietuvių kalba pradėta dėstyti kaip savarankiška akademinė disciplina. Vilniaus universitetas atsiliko net dviem šimtmečiais. Karaliaučiaus Lietuvių kalbos seminaro įsteigimas buvo istoriškai subrendęs, dėsningas reiškinys, atitikęs to meto švietimo, pirmiausia religinio, poreikius. Per savo ilgą veiklos laikotarpį jis išugdė daugelį lietuvių raštijos ir kultūros darbuotojų kartų. Iš pradžių patyręs ir nuosmukio, ir pakilimo momentų, XIX a. pirmojoje pusėje seminaras tapo lietuvių kalbos akademinių studijų centru, o antrojoje pusėje virto reikšmingu lituanistikos židiniu.

Tai unikalus, pagal savo struktūrą bei reikšmę neturėjęs analogo XVIII-XX a. lietuvių kultūros ir mokslo reiškinys, kurio veiklos rezultatai jaučiami ir šiandieną.