Kaita ir tęstinumas: kultūros kritikos esė
Kaita ir tęstinumas: kultūros kritikos esė
  • Išparduota
Šiame akademinės eseistikos rinkinyje iš įvairių žiūros taškų svarstomos trys tarpusavyje susijusios temos: postkomunistinės kultūros tvarumas ir kaita, globalizacijos poveikis tautiniam tapatumui, lietuvių kultūros dabarčiai ir ateičiai, universitetinė kultūra ir jos perspektyvos. Konceptualius tyrimo rėmus nužymi dvi kertinės sąvokos: kaita ir tęstinumas. Pirmoje knygos dalyje nagrinėjami postkomunistinėje kultūroje vykstantys procesai, postkomunizmo ir postkolonializmo studijų sąryšiai, post…
0

Kaita ir tęstinumas: kultūros kritikos esė | knygos.lt

Atsiliepimai

Aprašymas

Šiame akademinės eseistikos rinkinyje iš įvairių žiūros taškų svarstomos trys tarpusavyje susijusios temos: postkomunistinės kultūros tvarumas ir kaita, globalizacijos poveikis tautiniam tapatumui, lietuvių kultūros dabarčiai ir ateičiai, universitetinė kultūra ir jos perspektyvos. Konceptualius tyrimo rėmus nužymi dvi kertinės sąvokos: kaita ir tęstinumas. Pirmoje knygos dalyje nagrinėjami postkomunistinėje kultūroje vykstantys procesai, postkomunizmo ir postkolonializmo studijų sąryšiai, postkomunistinei Lietuvos visuomenei būdingi bruožai ir kolektyvinės atminties išsaugojimo bei keitimo perspektyvos. Antroje dalyje aptariamos kontraversiškos globalizacijos sampratos ir įvairūs globalizacijos procesų aspektai, darantys įtaką šiuolaikinės visuomenės ir kultūros būviui. Nagrinėjama lietuviško tapatumo būklė ir kaita prieštaravimų kupiname globalizacijos amžiuje. Apmąstoma kultūros ir meno situacija postmodernizmo akiratyje, globalizacijos nulemti miesto ir urbanistinio gyvenimo pokyčiai. Trečiojoje dalyje kalbama apie universitetinės kultūros būklę ir galimas perspektyvas. Viena vertus, pažymima, kad postkomunistinės Lietuvos akademinę kultūrą iki šiol slegia ilgametės izoliacijos padariniai, nesiseka atsikratyti sovietmečiu įdiegtų mąstymo ir veiklos įpročių, kurie ne tik varžo aukštojo mokslo institucijų kaitą, bet ir stabdo visuomenės brandą. Kita vertus, kintančiame pasaulyje universitetas patiria įvairias transformacijas, todėl prasminga jo raida įmanoma tik tuomet, jei nepamiršime jo intelektualinio paveldo ir tradicijų tęstinumo.

Išparduota

Turi egzempliorių? Parduok!


Šiame akademinės eseistikos rinkinyje iš įvairių žiūros taškų svarstomos trys tarpusavyje susijusios temos: postkomunistinės kultūros tvarumas ir kaita, globalizacijos poveikis tautiniam tapatumui, lietuvių kultūros dabarčiai ir ateičiai, universitetinė kultūra ir jos perspektyvos. Konceptualius tyrimo rėmus nužymi dvi kertinės sąvokos: kaita ir tęstinumas. Pirmoje knygos dalyje nagrinėjami postkomunistinėje kultūroje vykstantys procesai, postkomunizmo ir postkolonializmo studijų sąryšiai, postkomunistinei Lietuvos visuomenei būdingi bruožai ir kolektyvinės atminties išsaugojimo bei keitimo perspektyvos. Antroje dalyje aptariamos kontraversiškos globalizacijos sampratos ir įvairūs globalizacijos procesų aspektai, darantys įtaką šiuolaikinės visuomenės ir kultūros būviui. Nagrinėjama lietuviško tapatumo būklė ir kaita prieštaravimų kupiname globalizacijos amžiuje. Apmąstoma kultūros ir meno situacija postmodernizmo akiratyje, globalizacijos nulemti miesto ir urbanistinio gyvenimo pokyčiai. Trečiojoje dalyje kalbama apie universitetinės kultūros būklę ir galimas perspektyvas. Viena vertus, pažymima, kad postkomunistinės Lietuvos akademinę kultūrą iki šiol slegia ilgametės izoliacijos padariniai, nesiseka atsikratyti sovietmečiu įdiegtų mąstymo ir veiklos įpročių, kurie ne tik varžo aukštojo mokslo institucijų kaitą, bet ir stabdo visuomenės brandą. Kita vertus, kintančiame pasaulyje universitetas patiria įvairias transformacijas, todėl prasminga jo raida įmanoma tik tuomet, jei nepamiršime jo intelektualinio paveldo ir tradicijų tęstinumo.

Atsiliepimai

  • Atsiliepimų nėra
0 pirkėjai įvertino šią prekę.
5
0%
4
0%
3
0%
2
0%
1
0%