Kai nutyla paukščiai (el. knyga) (skaityta knyga) | knygos.lt

Kyga tikrai gera. Taip teigia ir pirmą, vienintelį atsiliepimą parašęs skaitytojas. Knyga parašyta lengvu stiliumi, nemažai meninės išraiškos priemonių. Kadangi skaitytojas viešai kreipiasi į autorę, norėdamas ją sugėdyti, todėl aš, būdama knygos autorė, jaučiu pareigą į Pono kreipinį atsakyti. Maloniai dėkoju gerb. skaitytojui už puikią mano knygos reklamą: po atsiliepimo knygą šluote iššlavė iš visų objektų, kur ji buvo patalpinta. Dabar papolemizuosiu atsiliepimo pėdsakais. Skaitytojas apeliuoja į mano savanaudiškumą. Na taip, mes visi esame kažkiek savanaudžiai. Liaudies išmintis byloja, jog visi turime šviesiąją ir tamsiąją puses. Jei gerbiamasis tikrai perskaitė knygą, turėtų žinoti, jog autorė padovanojo anūkės organus, nes tikrai nebuvo jokios vilties. Skaitytojas stato save aukščiau Dievo. Jei jis yra katalikas, tikriausiai susipažinęs su 10 Dievo įsakymų. Priminsiu penktą - "Nežudyk". Pastatydamas save aukščiau Dievo, nurodo, kaip turėjo pasielgti motina anot jo su "daržove." Gyvenimas dar nesibaigia. Drįstu manyti: skaitytojo taip pat. Nuoširdiai linkiu, kad jo šeimoje neatsirasų "daržovė," netektų stovėti kryžkelėje ir nežinoti kurį kelią pasirinkti. Teigia - autorė manipuliuoja žmonių jausmais. Kiekviena skaitoma knyga sukelia vienokius ar kitokius jausmus. Jeigu perskaityta knyga taip stipriai užkabino atsiliepimą parašiusio jausmus, reiškia knyga parašyta neveltui. Viltis miršta paskutinė. Su didžiule pagarba atsiliepimą parašiusiam skaitytojui.

Tai gera knyga, paliečianti sielą, bet kartu parodanti ir didžiulį savanaudiškumą. Juk po avarijos jau buvo aišku, kad Akvilės antroji dukra, lieka praktiškai" daržove", Atsiprašau už išsireiškimą, bet taip yra. Ir ką gi daro motina, būdama medike - ji sąmoningai ilgina tos vargšės dukros kančias, dar gerai, kad toji nieko nesuvokia.Juk medikei, buvusiai skyriaus vedėjai, į pasaulį padėjusiai ateiti ne vienam žmogučiui, turėtų būti aišku, kad savo "geranoriškais" veiksmais, tik ilgina dukros egzistenciją, bet ne gyvenimą. O kiek gyvenimų buvo galima išgelbėti, paaukojus merginos organus. Ir dabar ji gyventų daugelyje žmonių, tiek fiziškai, tiek morališkai. Bet ne, visur vyrauja savanaudiškumas - man, mano... O kur Hipokrato priesaika, gerb. Daktare, jei negali padėti, nepakenk. Pamiršot? Taip, Jūsų netektis didžiulė, bet ne Jūs vienintelė, kuri gyvenime patyrė kažką panašaus, gal kiti žmonės dar baisesnių dalykų patyrė. Bet jie kažkaip gyvena, nerašo graudžių knygų, kartais verčiančių ir skaitytoją pasijusti kaltu dėl Jūsų nelaimės. Negražu, Daktare, negražu manipuliuoti žmonių jausmais