Atsiliepimai
Patiko. Labai jautri ir liūdna knyga. Tokių istorijų yra begalės: žmonės priversti palikti šeimą, kad galėtų išleisti vaikus į mokslus, kad išlaikyti šeimą ir ...
Patiko. Labai jautri ir liūdna knyga. Tokių istorijų yra begalės: žmonės priversti palikti šeimą, kad galėtų išleisti vaikus į mokslus, kad išlaikyti šeimą ir t.t. Randai įsirėžia ir vienai ir kitai pusei - išvažiavusiąjam ir liekantiesiems, o ypač vaikams. Liūdna... Gerai parašyta, lengvas stilius, skaitosi labai greitai - nes įdomu.
Formatai:
Aprašymas
Tai istorija apie tas, kurios išvyksta, ir tuos, kurie lieka. Apie motinas, kurios išvyksta tam, kad jų vaikai turėtų šviesesnę ateitį, prarasdamos galimybę matyti, kaip jie auga, ir vaikus, kurie lieka ir laukia, kol jos grįš, vis mėgindami atsikratyti nuolatinio liūdesio ir pykčio.
Norėdamas parašyti šią knygą, Marco Balzano, Lietuvos skaitytojams jau pažįstamas iš knygos „Lieku čia", keliavo po Rumuniją, lankėsi bendruomenėse, kuriose daug migrantų vaikų, augančių be vieno ar abiejų tėvų, kalbėjosi su istorikais, politologais, sociologais ir, žinoma, tomis, kurios rūpinasi savais ir svetimais.
Daniela gyvena Rumunijos provincijoje. Ji turi vyrą, kuris jau kurį laiką nesirūpina šeima nei finansiškai, nei kaip kitaip, du paauglius – Andželiką ir Manuelį, ir darbą, kuris neužtikrina pajamų, todėl vieną naktį ji pabėga į Milaną – vietą, kur svajonės, atrodo, pildosi greičiau. Čia ji dirba slaugytoja ir aukle, bet ketina likti tik trumpam, kol sukaups šiek tiek pinigų.
Tačiau mėnesiai virsta metais, o vaikų priešiškumas ir vyro atsainumas auga ir jos širdyje virsta randais. Vieną dieną ji sulaukia skambučio, kurio nenorėtų sulaukti nė viena motina, ir skuba namo į Rumuniją.
Ar ilgą laiką toli gyvenusi motina vis dar gali vadintis motina? Apie tai ir daug daugiau šioje knygoje pasakoja visi trys – Manuelis, Daniela ir Andželika.
Formatai:
Tai istorija apie tas, kurios išvyksta, ir tuos, kurie lieka. Apie motinas, kurios išvyksta tam, kad jų vaikai turėtų šviesesnę ateitį, prarasdamos galimybę matyti, kaip jie auga, ir vaikus, kurie lieka ir laukia, kol jos grįš, vis mėgindami atsikratyti nuolatinio liūdesio ir pykčio.
Norėdamas parašyti šią knygą, Marco Balzano, Lietuvos skaitytojams jau pažįstamas iš knygos „Lieku čia", keliavo po Rumuniją, lankėsi bendruomenėse, kuriose daug migrantų vaikų, augančių be vieno ar abiejų tėvų, kalbėjosi su istorikais, politologais, sociologais ir, žinoma, tomis, kurios rūpinasi savais ir svetimais.
Daniela gyvena Rumunijos provincijoje. Ji turi vyrą, kuris jau kurį laiką nesirūpina šeima nei finansiškai, nei kaip kitaip, du paauglius – Andželiką ir Manuelį, ir darbą, kuris neužtikrina pajamų, todėl vieną naktį ji pabėga į Milaną – vietą, kur svajonės, atrodo, pildosi greičiau. Čia ji dirba slaugytoja ir aukle, bet ketina likti tik trumpam, kol sukaups šiek tiek pinigų.
Tačiau mėnesiai virsta metais, o vaikų priešiškumas ir vyro atsainumas auga ir jos širdyje virsta randais. Vieną dieną ji sulaukia skambučio, kurio nenorėtų sulaukti nė viena motina, ir skuba namo į Rumuniją.
Ar ilgą laiką toli gyvenusi motina vis dar gali vadintis motina? Apie tai ir daug daugiau šioje knygoje pasakoja visi trys – Manuelis, Daniela ir Andželika.
DĖMESIO!
Ši knyga pateikiama ACSM formatu. Jis nėra tinkamas įprastoms skaityklėms, kurios palaiko EPUB ar MOBI formato el. knygas.
Daugiau informacijos apie ACSM formato knygas ir kaip jas skaityti rasite čia.
DĖMESIO!
Tai yra elektroninė knyga, skirta skaityti el. knygų skaityklėse, telefonuose, planšetėse ar kompiuteriuose.
Daugiau informacijos apie el. knygas čia >
Atsiliepimai
Melancholiška, liūdna knyga. Labai panašių istorijų galima parašyti ir apie mūsų emigrantų išdraskytas šeimas, labai gaila vaikų.
Patiko. Labai jautri ir liūdna knyga. Tokių istorijų yra begalės: žmonės priversti palikti šeimą, kad galėtų išleisti vaikus į mokslus, kad išlaikyti šeimą ir t.t. Randai įsirėžia ir vienai ir kitai pusei - išvažiavusiąjam ir liekantiesiems, o ypač vaikams. Liūdna... Gerai parašyta, lengvas stilius, skaitosi labai greitai - nes įdomu.