Joniškio krašto dvarai. Güter in der Gegend von Joniškis + nemokamas atvežimas! | knygos.lt

Aprašymas

Dvikalbė (lietuvių ir vokiečių kalbomis) knyga „Joniškio krašto dvarai. Didžioji ir Mažoji Daunoravos, Bertaučiai, Satkūnai / Güter in der Gegend von Joniškis. Gross und Klein Donnerhof, Bärtautzen, Satkuhnen" + 4 įdėtiniai originalaus dydžio (M 1:1) dvaro valdų 1786–1823 m. spalvoti planai, su santrauka anglų kalba, priedais.

Knygą „Joniškio krašto dvarai. Güter in der Gegend von Joniškis" parengė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, archeologas dr. Ernestas Vasiliauskas.

Knygoje, pasitelkus iki šiol nežinomus XVII–XIX a. rašytinius (daugiausia saugomus Latvijos valstybės istorijos archyve), XVIII a. pabaigos – XX a. pradžios kartografijos, XX a. pirmosios pusės ikonografinius šaltinius, pristatoma kadaise Šiaulių paviete, karališkosios ekonomijos valdų apsuptyje, buvusio didžiausio privataus Daunoravos dvaro raida – nuo seniausio paminėjimo 1557 m. iki mūsų dienų.

Dvaras ne kartą keitė savininkus – nuo XVII a. valdytas Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystės įtakingų vokiečių šeimų (baronų von Tranckwitzų, von Plettenbergų, von der Brüggenų, von Manteuffelių gen. Szoege, von Pfeilitzerių gen. Franckų ir galiausiai grafų Keyserlingkų ir kt.). XIX a. viduryje iškilusio dvaro sodybos komplekso fragmentai – didelis medinis ponų namas (1853 m.), mediniai, mūriniai, moliniai ūkiniai, gyvenamieji pastatai fachverko konstrukcijų frontonais, statyti nagingų meistrų (būdingesni gretimo Kuršo tradicinei architektūrai), parkas ir sodas suteikė žaismingumo monotoniškam Žiemgalos lygumų kraštovaizdžiui.

Sodyba lankytojus tebevilioja iki šiol – yra mėgstama kraštotyros ekspedicijų, plenerų, stovyklų, talkų, švenčių vieta, paskutinių palikuonių Keyserlingkų giminaičių, gyvenančių Vokietijoje, tebelankoma ir dabar. Dvaro sodyba be nuostolių išgyveno abu pasaulinius karus, tačiau nuo 1940 m. nacionalizavus dvarą prasidėjo komplekso nykimas. Su dvaru taip pat susijęs nuo XVII–XVIII a. didelės latvių evangelikų liuteronų bendruomenės – dundurniekų (nuo dvaro latviško pavadinimo Dundurmuiža) susiformavimas. Jiems pristatyti skiriamas atskiras knygos "Joniškio krašto dvarai. Güter in der Gegend von Joniškis" skyrius.