- Turime sandėlyje
/images/books/2660940/1642599810_jis_vadina_mane_mama_3d1s.png)
/images/books/2660940/1642599804_jis_vadina_mane_mama_2d1s.jpg)
/images/books/2660940/1642599813_jis_vadina_mane_mama_3d1s.png)
/images/books/2660940/1642599816_jis_vadina_mane_mama_3d2s.png)
/images/books/2660940/1642599819_jis_vadina_mane_mama_2d2s.jpg)
- Autorius: Virginija Rimkuvienė
- Leidėjas: BALTO leidybos namai
- Metai: 2022
- Puslapiai: 256
- ISBN: 9786094872440
- Formatas: 14,3 x 21,3 x 2,5 cm, kieti viršeliai
- Kalba: Lietuvių
JIS VADINA MANE MAMA. Šokiruojamai atvira, jautri ir skausminga istorija apie vaiko globą | knygos.lt
Atsiliepimai
Aprašymas
„Jis vadina mane mama“ – tikra, šokiruojamai atvira, jautri ir skausminga istorija apie vaiko globą. Virginijos šeima Artūrą globoti pradėjo, kai jam buvo penkeri. Ši globa nebuvo nuolatinė – Artūras dažnai viešėjo globėjų namuose, leido su jais savaitgalius ir atostogas, bet pastovia jo gyvenamąja vieta taip ir liko vaikų globos namai. Iš pirmo žvilgsnio žavus ir charizmatiškas, Artūras nebuvo lengvas vaikas. Perkėlimai iš vienų globos ir mokymo įstaigų į kitas, paauglystėje diagnozuoti ir vis labiau ryškėjantys psichopatinės asmenybės bruožai, vagystės, teistumas, narkotikai – jo gyvenime buvo visko. Virginijos tiesiamos pagalbos rankos Artūras įsikibdavo trumpam, o sužibusias viltis greit prarydavo nevilties bedugnės. Visa tai gerokai įsiūbavo iki tol ramiai plūduriavusį darnios šeimos laivelį.
„Vargu ar buvau jam tokia gera mama, kokia turėjau būti. Vis dėlto buvau verčiausia šio vardo iš visų su juo bendravusių žmonių. Stebiuosi, kaip jam pavyko išsaugoti tikėjimą manimi, kai iš visų pusių šis tikėjimas buvo klibinamas. Vaikų namų direktorės, auklėtojos, jo draugai, vaikų teisių specialistai – kone visi Artūrui bandė įrodyti, kad aš esu ne visai mama, tiksliau – visai ne mama. Visiškas niekas, nulis arba net kažkas su minuso ženklu. Kažkas, kas sugriovė jo gyvenimą, sudaužė viltis, padarė jį tuo, kas jis yra dabar. Buvau jų atpirkimo ožys, geriausiu atveju – tuščia vieta. Jie siekė priversti tuo patikėti Artūrą. Bet jis vis tiek vadino mane mama ir besąlygiškai manimi pasitikėjo.“
Kaip išlaviruoti tarp šeimos ir globojamo vaiko poreikių? Ar įmanoma išeiti iš šio užburto rato, nieko neaukojant? Kas geriau – atverti dalį širdies ar laikyti ją saugiai uždarytą, nesuteikiant tuščių vilčių? Tai klausimai, į kuriuos kiekvienas skaitytojas ras savo atsakymą. „Gali būti, kad smerkimo sulauksiu daugiau nei palaikymo, – sako knygos autorė. – Bet niekas negali manęs prikalti prie kaltės kryžiaus labiau, nei pati save esu prikalusi.“ Šioje istorijoje nėra teigiamų ar neigiamų herojų, kulminacijos, laimingos arba tragiškos pabaigos. Ji banguota ir daugiaprasmė kaip ir pats gyvenimas.
Virginija Rimkuvienė (g. 1969 m.) baigė lietuvių filologiją Vilniaus pedagoginiame universitete. Penkerius metus dirbo lietuvių kalbos mokytoja, vėliau pasuko į žurnalistiką. 25-erius metus buvo žurnalų „Ieva“, „Cosmopolitan“ ir „Moteris“ žurnalistė ir redaktorė. 2020 metais Virginija paliko aktyvią žurnalistinę veiklą ir išleido pirmąją publicistinio stiliaus knygą „Man – 50. Ir aš dar gyva“, kuri pateko į 2020 m. knygos.lt perkamiausių negrožinių knygų TOP 10.
EXTRA 35 % nuolaida
Kupono kodas: EXTRA
Nuolaidos kodas galioja perkant nuo 10 €. Nuolaidos nesumuojamos.
- Kaina: 9,79 €
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas vilmutte.
Pardavėjo reitingas: 99%
- Kaina: 10,59 €
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas RiNa.
Pardavėjo reitingas: 100%
- Kaina: 10,59 €
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas reurte.
Pardavėjo reitingas: 100%
- Autorius: Virginija Rimkuvienė
- Leidėjas: BALTO leidybos namai
- Metai: 2022
- Puslapiai: 256
- ISBN: 9786094872440
- Formatas: 14,3 x 21,3 x 2,5 cm, kieti viršeliai
- Kalba: Lietuvių
„Jis vadina mane mama“ – tikra, šokiruojamai atvira, jautri ir skausminga istorija apie vaiko globą. Virginijos šeima Artūrą globoti pradėjo, kai jam buvo penkeri. Ši globa nebuvo nuolatinė – Artūras dažnai viešėjo globėjų namuose, leido su jais savaitgalius ir atostogas, bet pastovia jo gyvenamąja vieta taip ir liko vaikų globos namai. Iš pirmo žvilgsnio žavus ir charizmatiškas, Artūras nebuvo lengvas vaikas. Perkėlimai iš vienų globos ir mokymo įstaigų į kitas, paauglystėje diagnozuoti ir vis labiau ryškėjantys psichopatinės asmenybės bruožai, vagystės, teistumas, narkotikai – jo gyvenime buvo visko. Virginijos tiesiamos pagalbos rankos Artūras įsikibdavo trumpam, o sužibusias viltis greit prarydavo nevilties bedugnės. Visa tai gerokai įsiūbavo iki tol ramiai plūduriavusį darnios šeimos laivelį.
„Vargu ar buvau jam tokia gera mama, kokia turėjau būti. Vis dėlto buvau verčiausia šio vardo iš visų su juo bendravusių žmonių. Stebiuosi, kaip jam pavyko išsaugoti tikėjimą manimi, kai iš visų pusių šis tikėjimas buvo klibinamas. Vaikų namų direktorės, auklėtojos, jo draugai, vaikų teisių specialistai – kone visi Artūrui bandė įrodyti, kad aš esu ne visai mama, tiksliau – visai ne mama. Visiškas niekas, nulis arba net kažkas su minuso ženklu. Kažkas, kas sugriovė jo gyvenimą, sudaužė viltis, padarė jį tuo, kas jis yra dabar. Buvau jų atpirkimo ožys, geriausiu atveju – tuščia vieta. Jie siekė priversti tuo patikėti Artūrą. Bet jis vis tiek vadino mane mama ir besąlygiškai manimi pasitikėjo.“
Kaip išlaviruoti tarp šeimos ir globojamo vaiko poreikių? Ar įmanoma išeiti iš šio užburto rato, nieko neaukojant? Kas geriau – atverti dalį širdies ar laikyti ją saugiai uždarytą, nesuteikiant tuščių vilčių? Tai klausimai, į kuriuos kiekvienas skaitytojas ras savo atsakymą. „Gali būti, kad smerkimo sulauksiu daugiau nei palaikymo, – sako knygos autorė. – Bet niekas negali manęs prikalti prie kaltės kryžiaus labiau, nei pati save esu prikalusi.“ Šioje istorijoje nėra teigiamų ar neigiamų herojų, kulminacijos, laimingos arba tragiškos pabaigos. Ji banguota ir daugiaprasmė kaip ir pats gyvenimas.
Virginija Rimkuvienė (g. 1969 m.) baigė lietuvių filologiją Vilniaus pedagoginiame universitete. Penkerius metus dirbo lietuvių kalbos mokytoja, vėliau pasuko į žurnalistiką. 25-erius metus buvo žurnalų „Ieva“, „Cosmopolitan“ ir „Moteris“ žurnalistė ir redaktorė. 2020 metais Virginija paliko aktyvią žurnalistinę veiklą ir išleido pirmąją publicistinio stiliaus knygą „Man – 50. Ir aš dar gyva“, kuri pateko į 2020 m. knygos.lt perkamiausių negrožinių knygų TOP 10.
Atsiliepimai
-
-
Judita M.
-
2025-02-23
-
-
Asta
-
2025-02-07
-
-
Gintarė J.
-
2024-05-15
-
-
Sonata M.
-
2024-03-05
-
-
Milda S.
-
2023-08-27
-
-
Olga
-
2023-08-20
-
-
Auringa
-
2023-08-04
-
-
Gina D.
-
2022-06-28
-
-
Asta
-
2022-06-28
-
-
Vaiva
-
2022-05-30
-
-
Veronika N.
-
2022-05-02
-
-
Jujan
-
2022-04-07
-
-
Eve
-
2022-03-27
-
-
Vita
-
2022-03-24
-
-
Gintarė
-
2022-03-17
-
-
Aistė
-
2022-03-10
-
-
Skaitytoja
-
2022-03-08
-
-
Gražina L.
-
2022-03-08
-
-
Vilija
-
2022-03-07
-
-
Algida
-
2022-03-07
-
-
Saulius
-
2022-03-07
-
-
Dainius
-
2022-03-07
-
-
Asta
-
2022-03-06
-
-
Ernesta N.
-
2022-02-21
-
-
Kristina
-
2022-02-20
-
-
Sandra S.
-
2022-02-19
-
-
Vida Č.
-
2022-01-21
Rodyti daugiauPatiko
Knyga labai patiko. Labai tikra ir gili. Autorė nesigina nuo savo prieštaringų jausmų, ir jais atvirai dalinasi. Šia knyga ji sako, kad pasaulis nėra tik baltas ar juodas. Juk kartais taip sunku priimti jausmų prieštaringumą.
Mane tikrai šokiravo ši knyga. Skaudu, kad tai tikra istorija. Labai gaila to vaiko, dabar jau jaunuolio. Labai norėčiau tikėti, kad atsiras gyvenime žmogus, nuoširdžiai jį mylintis ir norintis jam padėti arba jis pats save kaip Miunhauzenas išsitrauks už plaukų. Autorei norisi priminti, kad negalima mylėti ir globoti per pusę, 50%, o gal tik 30%. Arba priimi į šeimą ir duodi jam viską, arba net nepradedi. O ji pradėjo ir dar labiau traumavo. Vieni iš žiauresnių epizodų, kai ji jo net nenuvažiuoja aplankyti į Švėkšną, kai jam tikrai vienas sunkiausių periodų. Žiauri moteriškė. O šiaip meninis lygmuo pačios knygos tikrai nėra aukštas.
Stipru ir tikra iki kaulų smegenų. Balansavimas ant peilio ašmenų. Nuo stebinančio tikėjimo iki nevilties, nuo džiaugsmo iki ašarų. Nenusakomo stiprumo moteris. Kartais atrodo, kad jos šeima jau šimtą kartų turėjo dužti į šipulius dėl globojamo vaiko išdavysčių. Neįsivaizduoju, kaip jie visa tai ištvėrė. PAGARBA visai tai šeimai, ir tos šeimos didvyrei Virginijai. Daug kartų ašaros riedėjo skruostais, kol tiesiog "suvalgiau" šitą knygą. Galbūt Artūras kada nors iš tikrųjų širdimi suvoks, kokį Angelą Sargą turi savo gyvenime... O šiandien AČIŪ MAMAI- už jį.
Puiki knyga. Dekoju autorei uz sia skausmo ir sviesos istorija.
Labai patiko, seniai su tokiu įdomumu skaičiau knygą, o tai, kad istorija tikra, dar labiau įtraukia ir sukelia daug minčių apmąstymams. Ačiū autorei už atvirumą.
Kokia įdomi knyga!! lengvai skaitėsi, labai patiko autorės minčių dėstymas…Labai rekomenduoju paskaityti, o įpatingai tiems kas svarsto įsivaikinti
Knyga, sukėlusi labai daug jausmų. Patiko ir rekomenduoju kitiems.
Ką tik perskaičiau toooookio gerumo knygą “Jis vadina mane mama” Ji turėtų tapti privaloma perskaityti visoms mamoms ir visiems pedagogams. Autorė stipri moteris, ačiū už daugialypį daugiabriaunį jausmą skaitant. Labai stipri emocija. Knyga taip įtraukia, kad skaitydama nieko daugiau negalėjau daryti, kol neperskaičiau visos. Tikrai daug kas skaitydamas atpažins savo elgesį ar jausmus auginant savo vaikus.
Labai teisingai parašyta knyga apie globojimo temą
Tai labai vertinga ir atvira knyga žmonėms, svarstantiems įvaikinimo galimybę, arba esantiems santykiuose su priklausomybę turinčiu asmeniu. Kitiems ji patiks dėl įtraukiančios istorijos ir puikaus autorės rašymo stiliaus - buvo vietų, kurias skaitant "plyšo ir dužo" širdis. Ačiū už drąsą dalintis!
Sukrecianti istorija
Dėkoju Jums labai už tiksliai aprašyta istoriją. Skaitydama perleidau per save, kadangi dirbau beveik visose Jūsų išvardintose institucijose ir ne su vienu vaiku praėjau ir toliau einu tuo Jūsų nupasakotu keliu. Žinau to kaina, žinau tą skausmą ir ďżiaugsmą.Linkiu Jums stiprybės ir sveikatos!
Žinant, kad tai tikra istorija, atvirumas sukrečia dar labiau.
Patiks, kam patinka tikros istorijos. Knygos kaip "Apšviestoji", "Ten kur gieda vėžiai" ir pan.
Knyga, kuri įtraukia nuo pirmo puslapio. Nors neturiu pati vaikų ar globotinių, tačiau manau, kad ji aktuali kiekvienam. Gyvenime ne kartą galime susidurti ar jau esame susidūrę su itin sudėtingomis asmenybėmis, kurioms norisi padėti arba pabėgti nuo jų. Tai itin atviras autorės dienoraštis - sunku patikėti, kad viskas vyksta Lietuvoje, taip arti mūsų.
Tema man asmeniškai nėra aktuali, bet nusipirkau, nes labai patikdavo V. Rimkuvienės straipsniai IEVOJE. Žinau, kad knyga bus gera.
Lenkiuosi autorei už jos drąsą ir atvirumą.
Man labai patiko, perskaičiau - "suvalgiau" per dieną. Rekomenduoju perskaityti visoms mamoms, kurios augina (-o) sunkius vaikus! Ir atvirumas tikrai šokiruoja, bet tuo pačiu leidžia suprasti, kad niekas nėra tobulas.
Įtraukianti istorija.
Patiko
Viskas yra tiesa
Kieta knyga!!! Ką tik baigiau skaityti. Sukilusios emocijos užspaudė gerklę. Atpažinau visas vaiknaminių vaikų situacijas... Tiek kantrybės ir pasiaukojimo šitiek metų... Manau, knyga tikrai verta ekranizacijos
Tikra istorija, aprašyta kaip psichologinis trileris ar drama! Įdomu, netikėta, įtraukia, jaudina, o dar koks puikus rašymo stilius. Perskaičiau neatsitraukdama :) Lauksiu kitų autorės knygų!
Knyga mane pribloškė savo drąsa. Net šiurpuliai per kūną ėjo skaitant. Bravo autorei!
Jautru. Tai atsidavimo, meilės ir tikejimo istorija. Mama iš didžiosios M.
Verta perskaityti.