15,29 €
Istorijos šaltinių tyrimai T. 7
Istorijos šaltinių tyrimai T. 7
15,29 €
  • Turime sandėlyje.
Šiame tome skelbiamuose darbuose pristatomi nauji pavieniai Lietuvos istorijos šaltiniai arba jų blokai, pateikiamos analizės ir interpretacijos. „Vedamuoju" mūsų rinkinyje dera laikyti Sergejaus Polechovo straipsnį, kuriame į mokslą įvedami tyrinėtojų beveik nepastebėti duomenys iš didžiajam kunigaikščiui Vytautui ir jo žmonai Julijonai pagamintų karūnų istorijos. Straipsnio autorius nukelia mus į vieno iš įnirtingiausių vėlyvųjų viduramžių lenkų ir lietuvių konflikto laikus – „karūnavimo audr…
15.29
SKAITYTAKNYGA

Istorijos šaltinių tyrimai T. 7 | knygos.lt

Atsiliepimai

Formatai:

15,29 € Nauja knyga
kieti viršeliai

Aprašymas

Šiame tome skelbiamuose darbuose pristatomi nauji pavieniai Lietuvos istorijos šaltiniai arba jų blokai, pateikiamos analizės ir interpretacijos. „Vedamuoju" mūsų rinkinyje dera laikyti Sergejaus Polechovo straipsnį, kuriame į mokslą įvedami tyrinėtojų beveik nepastebėti duomenys iš didžiajam kunigaikščiui Vytautui ir jo žmonai Julijonai pagamintų karūnų istorijos. Straipsnio autorius nukelia mus į vieno iš įnirtingiausių vėlyvųjų viduramžių lenkų ir lietuvių konflikto laikus – „karūnavimo audrą" ir įrodo, kad „lenkai nepagrobė Vytauto karūnos". Naujas istorijos šaltinis pateikiamas ir Dariaus Antanavičiaus tyrime. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Vilniaus kapitulos fonde (F 43) autorius aptiko Lietuvos Metrikos tyrėjų nepastebėtą savotišką Lietuvos Metrikos knygų inventorių, sudarytą 1641 m. rugsėjo–spalio mėn. Inventorių parengė tuometis viešasis notaras kunigas Laurynas Mocarskis (Wawrzyniec Mocarski). Lietuvos Metrikos istorijos tyrimą papildo kolegų iš Maskvos Andrejaus Bondarenkos ir Olego Choruženkos straipsnis apie Lietuvos Metrikos tyrimų ir leidybos projekto atnaujinimą Rusijoje.

Naujus istorijos šaltinius pristatančių straipsnių seriją užbaigia Jono Drungilo tyrimas, palydimas šaltinio publikacijos. Autorius analizuoja Lvove aptiktą XV a. vidurio–XVII a. pirmosios pusės Bilevičių genealoginę kroniką, surašytą XVII a. pradžioje. Lietuvos bajorijos giminių XIX a. istorijos dokumentų mokslinę informacinę vertę ištiria Tamara Bairašauskaitė. Tyrime analizuojama Bialozorų, Končų ir Römerių giminių didelės apimties privati korespondencija. Autorė parodo, kaip adresatai ir adresantai, sudarantys susigiminiavusią stambiųjų bajorų grupę, asmeniniais likimais siejosi su svarbiausiais XIX a. pirmosios pusės politiniais, socialiniais ir kultūriniais procesais. Į susirašinėjimą grupės viduje autorė žiūri kaip į plačios paskirties istorijos šaltinį.

Truputį nuošaliau nuo daugiau ar mažiau panašios tematikos šaltiniotyros atradimus pristatančių darbų atsiduria nuodugnus tiriamasis Laimonto Karaliaus straipsnis, skirtas Pasvalio bažnyčios klebono Erazmo, Eustachijaus sūnaus, (†1545/1546 m.) užtrukusiai teisinei kovai (1533–1546–1549 m.) dėl keturių tuščių žemių nuosavybės pripažinimo Pasvalio bažnyčiai. Gausi detali įvairiausių pareigūnų ir teisinių veiksmų dokumentika bei joje atspindėtas veiklų efektyvumas (įsakymų vykdymas) atskleidžia aptariamu laiku Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje sėkmingai funkcionuojantį teisingumo vykdymą, pagrįstą rašytinės teisės „antspauduotų raštų" kultūra. Autorius išskiria palankius ir nepalankius teisinės kultūros elementus, nulėmusius sėkmingą teisinės kovos baigtį – nuosavybės pripažinimą Pasvalio bažnyčiai. Klebono „sėkmės formulėje" autorius užčiuopė dokumentų klastojimo atvejus.

Šiame Istorijos šaltinių tyrimų tome Regina Laukaitytė skelbia reikšmingą istorijos šaltinių publikaciją, kuri Lietuvos katalikų dvasininko kanauninko Povilo Dogelio akimis skaitytojui atveria duris į juodžiausius naujausios Lietuvos istorijos metus – į 1946–1947 m.

15,29 €
Prisijunkite ir už šią prekę
gausite 0,15 Knygų Eurų!?
  • Turime sandėlyje.

Formatai:

15,29 € Nauja knyga
kieti viršeliai

Šiame tome skelbiamuose darbuose pristatomi nauji pavieniai Lietuvos istorijos šaltiniai arba jų blokai, pateikiamos analizės ir interpretacijos. „Vedamuoju" mūsų rinkinyje dera laikyti Sergejaus Polechovo straipsnį, kuriame į mokslą įvedami tyrinėtojų beveik nepastebėti duomenys iš didžiajam kunigaikščiui Vytautui ir jo žmonai Julijonai pagamintų karūnų istorijos. Straipsnio autorius nukelia mus į vieno iš įnirtingiausių vėlyvųjų viduramžių lenkų ir lietuvių konflikto laikus – „karūnavimo audrą" ir įrodo, kad „lenkai nepagrobė Vytauto karūnos". Naujas istorijos šaltinis pateikiamas ir Dariaus Antanavičiaus tyrime. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Vilniaus kapitulos fonde (F 43) autorius aptiko Lietuvos Metrikos tyrėjų nepastebėtą savotišką Lietuvos Metrikos knygų inventorių, sudarytą 1641 m. rugsėjo–spalio mėn. Inventorių parengė tuometis viešasis notaras kunigas Laurynas Mocarskis (Wawrzyniec Mocarski). Lietuvos Metrikos istorijos tyrimą papildo kolegų iš Maskvos Andrejaus Bondarenkos ir Olego Choruženkos straipsnis apie Lietuvos Metrikos tyrimų ir leidybos projekto atnaujinimą Rusijoje.

Naujus istorijos šaltinius pristatančių straipsnių seriją užbaigia Jono Drungilo tyrimas, palydimas šaltinio publikacijos. Autorius analizuoja Lvove aptiktą XV a. vidurio–XVII a. pirmosios pusės Bilevičių genealoginę kroniką, surašytą XVII a. pradžioje. Lietuvos bajorijos giminių XIX a. istorijos dokumentų mokslinę informacinę vertę ištiria Tamara Bairašauskaitė. Tyrime analizuojama Bialozorų, Končų ir Römerių giminių didelės apimties privati korespondencija. Autorė parodo, kaip adresatai ir adresantai, sudarantys susigiminiavusią stambiųjų bajorų grupę, asmeniniais likimais siejosi su svarbiausiais XIX a. pirmosios pusės politiniais, socialiniais ir kultūriniais procesais. Į susirašinėjimą grupės viduje autorė žiūri kaip į plačios paskirties istorijos šaltinį.

Truputį nuošaliau nuo daugiau ar mažiau panašios tematikos šaltiniotyros atradimus pristatančių darbų atsiduria nuodugnus tiriamasis Laimonto Karaliaus straipsnis, skirtas Pasvalio bažnyčios klebono Erazmo, Eustachijaus sūnaus, (†1545/1546 m.) užtrukusiai teisinei kovai (1533–1546–1549 m.) dėl keturių tuščių žemių nuosavybės pripažinimo Pasvalio bažnyčiai. Gausi detali įvairiausių pareigūnų ir teisinių veiksmų dokumentika bei joje atspindėtas veiklų efektyvumas (įsakymų vykdymas) atskleidžia aptariamu laiku Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje sėkmingai funkcionuojantį teisingumo vykdymą, pagrįstą rašytinės teisės „antspauduotų raštų" kultūra. Autorius išskiria palankius ir nepalankius teisinės kultūros elementus, nulėmusius sėkmingą teisinės kovos baigtį – nuosavybės pripažinimą Pasvalio bažnyčiai. Klebono „sėkmės formulėje" autorius užčiuopė dokumentų klastojimo atvejus.

Šiame Istorijos šaltinių tyrimų tome Regina Laukaitytė skelbia reikšmingą istorijos šaltinių publikaciją, kuri Lietuvos katalikų dvasininko kanauninko Povilo Dogelio akimis skaitytojui atveria duris į juodžiausius naujausios Lietuvos istorijos metus – į 1946–1947 m.

Atsiliepimai

  • Atsiliepimų nėra
0 pirkėjai įvertino šią prekę.
5
0%
4
0%
3
0%
2
0%
1
0%