Išsaugoti Nepriklausomybę: Lietuvos Seimo veikla užsienio politikoje 1920–1927 metais + nemokamas atvežimas! | knygos.lt

Aprašymas

Istorikės dr. Audronės Veilentienės monografija apie Lietuvos Seimo veiklą užsienio politikoje 1920–1927 metais. 2020 m. vasario 15 d. pasirodžiusioje Audronės Veilentienės monografijoje atskleistas įstatymų leidžiamosios ir įstatymų vykdomosios valdžios veiklų persidengimas formuojant ir įgyvendinat Lietuvos užsienio politiką Steigiamojo Seimo laikotarpiu. Iki šiol istoriografijoje tai pirmas bandymas parodyti ir įvertinti Steigiamojo Seimo narių indėlį sudarant fundamentalios svarbos sutartis (1920 m. liepos 12 d., su Latvija dėl sienų), derantis dėl sutarčių formuluočių, slaptųjų priedų, siekiant padėti Vyriausybei išspręsti de jure pripažinimo, santykių su Lenkija problemas, veiklą Tautų Sąjungoje derantis su Lenkija dėl Hymanso projektų (projektus delegacijoms rengė ne URM), lygia greta su Tautų Sąjunga ieškant sprendimo ieškant susitarimo su Vilniaus lenkais, mezgant santykius su Baltijos šalimis ir siekiant įgyvendinti trijų Baltijos šalių sąjungos idėją.

Didžioji dalis A. Veilentienės teiginių keičia lietuvių istoriografijoje įsigalėjusias koncepcijas (pvz., dėl slaptojo protokolo prie Taikos sutarties su Rusija 2 straipsnio). Nauja monografijoje ir tai, kad atskleidžiamas platus visos tautos pasipriešinimo Hymanso projektams mastas, parodantis tautos politinį ir pilietinį sąmoningumą. Atkreiptas dėmesys į fundamentinės svarbos dalyką, kuris istoriografijoje yra neakcentuotas – „Hymanso projektas iš pamatų keičia valstybės įstatymus ir konstituciją, o tai gali padaryti tik Seimas, o ne Vyriausybė". Seimo narių darbas prie Hymanso projektų inspiravo rezoliucijos dėl Klaipėdos krašto parengimą.

Atlikusi nuodugnų tyrimą Audronė Veilentienė argumentuotai įrodė, kad Seimas darė didelę įtaką Lietuvos užsienio politikai, tvirtindamas Ministrų kabineto programas, nustatydamas Lietuvos užsienio politikos kursą, kontroliuodamas Užsienio reikalų ministerijos veiklą per Seimo užsienio reikalų komisiją. Didžiausią įtaka užsienio politikai darė Steigiamasis Seimas, padėjęs Vyriausybei išspręsti beveik visus atsikūrusiai valstybei iškilusius užsienio politikus uždavinius (išskyrus santykių su Lenkija normalizavimą), o jo nariai dalyvavę visose 1920–1921 m. vykusiose derybose (delegacijų sudėtyje). Reikšmingas visų (išskyrus I Seimą) Seimų užsienio reikalų komisijų indėlis rengiant sutartis su užsienio šalimis, ypač Taikos sutartį su Rusija ir Nepuolimo sutartį su SSRS.