Atsiliepimai
Aprašymas
Kodėl aš parašiau šią knygą? Todėl, kad tyla yra beprasmė. Todėl, kad toks esu ne vienas. Todėl, kad žinau, kaip jaučiasi žmonės, kuriems psichiatras ligos istorijoje įrašo diagnozę. Rašiau, kai skaudėjo, kai gelbėjausi nuo svečių ir balsų savo galvoje, minčių apie savižudybę. Dvasios liga Lietuvoje – vis dar stigma. Taip ir liks, jei tylėsime. Stebėkite save ir kitus – egzistuoja laikas, kai vieni kitiems dar galime padėti.
Marius Repšys, aktorius
-----------
Populiaraus teatro ir kino aktoriaus gyvenimas iš šalies gali būti tobulas: įsimintini vaidmenys, Auksinis scenos kryžius, Sidabrinė gervė, aplodismentai ir gerbėjų dėmesys, graži šeima... Tačiau Marius Repšys pasakoja kiek kitokią istoriją.
Jo Heraklis – tarsi šių dienų pusdievis, kuriam nieko nėra neįmanomo. Trys valandos treniruočių salėje, penkios – mokantis groti, repeticijos septynias dienas per savaitę. Vos kelios valandos poilsio, nes miega tik silpni. O vieną dieną – psichiatrinės palata...
Begalinis užsispyrimas siekiant tobulumo ne visuomet yra geležinė valia. O švytuoklė nuo pakilios būsenos iki visiškos nevilties – nebūtinai natūrali nuotaikų kaita. Tai gali būti ir požymis ligos, kurią ne taip lengva atpažinti. Ir kurios taip dažnai nepastebi net artimieji.
Marius Repšys išmoko pažinti savo ligą ir mokosi su ja gyventi. Jo istorija nudažyta ne tik tamsiomis spalvomis – ji kupina ir smagių nuotykių, ir romantiškų akimirkų, ir kūrybos džiaugsmo.
„Heraklis Nr. 4" yra grožinis kūrinys, tačiau toli gražu ne viskas jame išgalvota ir ne visi sutapimai yra atsitiktiniai.
--------
Mariaus pasiryžimas kalbėti apie savo ligą yra drąsus. Tokių kaip jis – tūkstančiai. Tik jų nematome, kol patys mūsų nepasiekia. Iš pirmų lūpų išgirstos istorijos – labai skaudžios. Mes klaikiai bijome to, ko nesuprantame. O Marius nori, kad suprastume.
Laisvė Radzevičienė, žurnalistė ir rašytoja
Neabejoju, bus tokių, kurie klaus: kas jis toks, kad jo knygas skaitytume? Aš galiu atsakyti. Jis – žmogus, norintis pasidalinti savo patirtimi ir išgyvenimais. Tas pasidalinimas vieniems gal bus tik smagus skaitalas prie puodelio kavos, o kitiems – tikras įkvėpimas stoti į kovą su savais demonais ir juos nugalėti.
Vaida Repšienė, Mariaus žmona
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas MJknygos.
Pardavėjo reitingas: 100%
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas DovileSt.
Pardavėjo reitingas: 100%
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas 100knygų.
Pardavėjo reitingas: 86%
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Dalius.
Pardavėjo reitingas: 91%
Kodėl aš parašiau šią knygą? Todėl, kad tyla yra beprasmė. Todėl, kad toks esu ne vienas. Todėl, kad žinau, kaip jaučiasi žmonės, kuriems psichiatras ligos istorijoje įrašo diagnozę. Rašiau, kai skaudėjo, kai gelbėjausi nuo svečių ir balsų savo galvoje, minčių apie savižudybę. Dvasios liga Lietuvoje – vis dar stigma. Taip ir liks, jei tylėsime. Stebėkite save ir kitus – egzistuoja laikas, kai vieni kitiems dar galime padėti.
Marius Repšys, aktorius
-----------
Populiaraus teatro ir kino aktoriaus gyvenimas iš šalies gali būti tobulas: įsimintini vaidmenys, Auksinis scenos kryžius, Sidabrinė gervė, aplodismentai ir gerbėjų dėmesys, graži šeima... Tačiau Marius Repšys pasakoja kiek kitokią istoriją.
Jo Heraklis – tarsi šių dienų pusdievis, kuriam nieko nėra neįmanomo. Trys valandos treniruočių salėje, penkios – mokantis groti, repeticijos septynias dienas per savaitę. Vos kelios valandos poilsio, nes miega tik silpni. O vieną dieną – psichiatrinės palata...
Begalinis užsispyrimas siekiant tobulumo ne visuomet yra geležinė valia. O švytuoklė nuo pakilios būsenos iki visiškos nevilties – nebūtinai natūrali nuotaikų kaita. Tai gali būti ir požymis ligos, kurią ne taip lengva atpažinti. Ir kurios taip dažnai nepastebi net artimieji.
Marius Repšys išmoko pažinti savo ligą ir mokosi su ja gyventi. Jo istorija nudažyta ne tik tamsiomis spalvomis – ji kupina ir smagių nuotykių, ir romantiškų akimirkų, ir kūrybos džiaugsmo.
„Heraklis Nr. 4" yra grožinis kūrinys, tačiau toli gražu ne viskas jame išgalvota ir ne visi sutapimai yra atsitiktiniai.
--------
Mariaus pasiryžimas kalbėti apie savo ligą yra drąsus. Tokių kaip jis – tūkstančiai. Tik jų nematome, kol patys mūsų nepasiekia. Iš pirmų lūpų išgirstos istorijos – labai skaudžios. Mes klaikiai bijome to, ko nesuprantame. O Marius nori, kad suprastume.
Laisvė Radzevičienė, žurnalistė ir rašytoja
Neabejoju, bus tokių, kurie klaus: kas jis toks, kad jo knygas skaitytume? Aš galiu atsakyti. Jis – žmogus, norintis pasidalinti savo patirtimi ir išgyvenimais. Tas pasidalinimas vieniems gal bus tik smagus skaitalas prie puodelio kavos, o kitiems – tikras įkvėpimas stoti į kovą su savais demonais ir juos nugalėti.
Vaida Repšienė, Mariaus žmona
Atsiliepimai
super, suzavejo
Nuostabi knyga, įtraukianti, priverčianti susimąstyti, bet tuo pačiu ir įkvepianti. Skaitant netrūko ašarų ir juoko!
Tiesiog puiki :)
Nuoširdi gyvenimo istorija- talentingo žmogaus drąsūs prisipažinimai, jautrūs išgyvenimai ir slaptos mintys išsakytos paprastai, be jokių pagražinimų ir išvedžiojimų. Pagarba! Labai patiko!
Patiko, puiki knyga. Rekomenduoju!
Puikiai dėstomos mintys. Įtraukianti, puiki knyga. "Sukramčiau" per dvi dienas :) Padeda suprasti šį sutrikimą turinčius žmones.
Nepatiko. Nemanau, kad galėtų kažkam padėti. Daug keiksmažodžių, kaip ir herojaus vaidmenyse. Nieko naujo, kas jau yra parodyta, pavaizduota. Knyga nesiskiria nuo vaidmenų. Kažkodėl netikiu, kad tokia dvasios liga sergantiems kiek nors ši knyga padėtų. Pats rašymo stilius vaikiškas, nors redagavo padėjo, gerą rašymo stilių turinti Radzevičienė. Nusivyliau. Net nebaigiau skaityti, nemačiau prasmės
Puiki knyga
Ačiū už atvirumą, Herakli, ačiū už pasidalinimus! Nepaprasta knyga, su nepaprasta istorija. Labai įtraukė, vietomis ir ašara nukrito, ir juokas ėmė. Viskas taip tikra ir taip nuoširdu.
Prasminga, atverianti skaudžias tiesas
Dar iki galo neperskaičiau, bet skaitosi neblogai. Nedaug liko. Panaši į nuotykių, autobiografijos, psichologinį kūrinį.
Į lovą namuose kritau negyvas. Miegojau neilgai. Pažadino mane Dievas. -Pasikalbėkim, - pasiūlė. Balkone prisidegiau cigaretę ir paklausiau: -Kodėl sukūrei tokį pasaulį? Kuo jis baigsis? -Tu nepamatysi. Ps. Knygą perskaičiau per keletą dienų. Buvo juoko, šypsenų, nemažai citatų, kaip kad ši privertė susimąstyti. Tikrai negalvojau, kad ši liga yra tokia klastinga. Linkiu Mariui stiprybės ir ačiū už pasidalinimą...
Neįsivaizduoju geros namų bibliotekos be Heraklio. Nuostabi ir jautri knyga.
Puiki knyga! Perskaičius tik puse jau žinojau, kokį įvertinimą paliksiu, labai įtraukė ir vietomis sugraudino.
Sukrečianti istorija. Žmonėms nesusidurusiems su šia paslaptinga liga ir nieko nežinantiems tikrai sunku suprasti žmogaus gyvenančio su šia liga kasdienybę. Knyga padedanti suprasti kas tai, autoriaus sunkūs išgyvenimai. Kiek ryžto ir stiprybės prireikė atskleisti ir papasakoti sunkiausias savo gyvenimo akimirkas. Stiprybės autoriui ir visiems susiduriantiems su šia ar panašia liga. ?
Ačiū Mariui už knygą.
Labai??
Atviras, nuoširdus pasakojimas!
Vienas geriausių dalykų kas galėjo nutikti paėmus šią knygą į rankas❤️
Nuostabi knyga! Įtraukianti!
Labai patiko, gili ir tuo pačiu lengva , prasminga ir nuoširdi,
Dėkoju Mariui už knygą. Nemaniau, kad bus tokia gera. Apie sunkius dalykus - lengvai, šmaikščiai, atvirai. Su “bipolikais”, anot Mariaus, teko susidurti gyvenime artimai ne kartą ir ne du. Deja, tada nenutuokiau, kokia tai diagnozė. Ne tik labai įdomi, bet ir labai aktuali knyga.
Puiki knyga, verta dėmėsio tiems kuriems patinka skaityti apie nieką, tiesiog skaityti ir neapkrauti galvos.
Apie šitą knygą sužinojau vieną vakarą kai neturėdamas ką veikti įsijungiau televizorių ir pamačiau laidą su autoriumi, kuris pasakojo ir apie knygą ir apie savo ligą. O man jis vienas mėgstamiausių Lietuvos aktorių. Sužinojęs, kad jis serga ta pačia liga kaip ir aš- nusprendžiau įsigyti jo knygą ir perskaityti. Na... tuomet negalėjau nusipirkti knygos, tad tik dabar ją pagaliau įsigijau ir perskaičiau per dvi dienas. Man tai nebuvo pigus skaitalas prie kavos. Vakare sėdėjau balkone ir negalėjau nuo jos atsitraukti, šiandien ryte net nesikėliau iš lovos ir užbaigiau likusius skyrius. Tas, kas neserga bipoliniu sutrikimu- niekada nesupras, ką reiškia ši liga. Mariui tikrai pasisekė turėti tokią nuostabią žmoną, kuri jį supranta ir visada yra šalia. Su manim niekas neištveria nė poros valandų... todėl, vietoj to, kad turėjau būti kai kur kitur aną vakarą, bet mane pasiuntė velniop- sėdėjau su šita knyga vienui vienas balkone ir labai puikiai supratau autorių. Atrodo, jog knygą būčiau parašęs aš pats- taip viskas ir yra realybėje. Turbūt tobuliausiai bipolinį sutrikimą apibūdina citata: „Kartais stotelė būdavo dangus, o kartais- bedugnė. Kuo aukštesnis skrydis, tuo skaudesnis lėkimas žemyn. Į patį dugną, o kartais- ir į mirtį.“ Marius apimtas manijos valandų valandas grodavo pianinu, sportuodavo, nemiegodavo ir visi jį gyrė. Ach, kaip aš jį suprantu... Aš taip apimtas manijos nemiegu MĖNESIAIS- rašau, rašau, piešiu, žiūriu filmus, veliuosi į konfliktus su visais kas pasitaiko mano kely, skaitau vieną knygą po kitos, pats nemiegu ir kitiems neduodu miegoti ir visi manęs akim nebenori matyt, darbe dirbu taip, kad man pritrūksta veiklos... o po to vieną dieną nebeatsikeliu iš lovos ir man į viską nusispjaut. Tiksliausiai šitą būseną apibūdina autoriaus citata: „Niekam nepasakojau apie tai, kad labiau už viską noriu mirti.“ O į depresiją įkristi dažniausiai užtenka vieno nedidelio postūmio. „Ir taip- nuolat. Aukštyn žemyn, aukštyn žemyn. Tarsi kokie linksmieji kalneliai.“ Tikrai, ačiū Mariui už nuoširdžią savo gyvenimo istoriją. Ir už drąsą ją paviešinti. Apie šią ligą tikrai mažai yra informacijos lietuvių kalba, o dar mažiau (IŠ VISO NĖRA!) pateiktos pačio žmogaus, kuris su ja gyvena kiekvieną dieną. Man lygiai kaip ir Mariui reikėjo DAUG METŲ, kad suvokčiau kas man negerai, nes manija visada atrodo lyg esi sveikiausias, stipriausias, galingiausias superžmogus pasaulyje ir tavęs niekas negali įveikti, nes tu nemirtingas. Bet tai baigiasi, tu jautiesi, kad esi šūdų šūdas. O tada vėl iš naujo...
Labai gera knyga, saunuolis Marius, kad atvirai ir nuosirdziai kalba apie problemas, kurias patiria turbut daugelis is musu, musu vaiku. Bet tai nesunki ar liudna knyga, daugelyje vietu juokiausi balsu!
Ačiū autoriui už atvirumą ir drąsą kalbėti apie savo ligą. Knyga man padėjo ir įkvėpė. Tikiu, kad padės dar ne vienam ją perskaičiusiam žmogui: galbūt pasijusti ne tokiam vienišam savose juodose dienose, galbūt atpažinti savyje ar artimuosiuose tam tikrus simptomus ir paskatins kreiptis pagalbos, o galbūt tiesiog paskatins kalbėti kitus nutylinčius žmones. Ačiū, kad prisidedate prie psichikos sutrikimus supančios stigmos mažinimo.
Pirkau knygą tikslingai. Perskaičiau per du kartus. Labi patiko.
Be galo nuoširdi ir tikra knyga.
Nuostabi! Prikaustė nuo pirmų puslapių ir nepaleido iki paskutinio žodžio. Perskaičiau vienu ypu. Didžiausia pagarba Mariui už atvirumą, už tai, kad kalba tokia svarbia tema.