Henrikas Ibsenas. Dramos (1963) (el. knyga) (skaityta knyga) | knygos.lt

Prieš eidama žiūrėti režisieriaus O. Koršunovo spektaklio Laukinė antis, perskaičiau ir dramą. Pasirodo, kad dramų niekas nebeskaito, naujesnių leidimų nėra, pasiėmiau 1963m. leidimą. Su dideliu įdomumu perskaičiau teatrologo D. Judelevičiaus pratarmę apie kapitalistinio pasaulio tikrovę (paminėtas ir Engelsas, ir buržuaziniai santykiai) , su ta tikrove 2026m. esame susipažinę jau ne iš pasakojimų:) Nuo 1814m. Norvegija išsivadavo iš Danijos jungo ir joje, pasak pratarmės autoriaus, pradėjo rastis savi bankininkai, pramonininkai, akcinės bendrovės ir apsukrieji biznieriai (kaip taikliai pasakojama!). Pratarmėje sakoma, kad būtent nuo tada Norvegija pajuto skaudžius, dažnai tragiškus imperializmo epochos prieštaravimus ir piktžaizdes, o H. Ibsenas savo kūryboje (ypač vėlesnio laikotarpio) nuplėšė buržuazinio padorumo kaukes, parodydamas vidinį kapitalistinio gyvenimo supuvimą, kuris tomis kaukėmis ir dangstėsi... Galvojau, ką ten per spektaklį tiek rodys 4 valandas, skaityta drama pasirodė maža ir trumpa, tačiau spektaklis neprailgo. Kilo tik vienas klausimas: kodėl Gina scenoje buvo su džinsais. Visi veikėjai pirmoje spektaklio dalyje nebuvo laisvai apsirengę (antroje spektaklio dalyje jų apranga tapo laisvesnė, kaip šių dienų), jų apranga derinosi prie veiksmo laikmečio, tik Ginos buvo kitokia, tiesa ir Hedviga buvo lyg ir su džinsais su petnešomis, tai toks vaikiškas kelnių variantas... turbūt irgi ne tų laikų. Ir dar spektaklio gale aplankė mintis, kad gal Hedviga vis tik liks gyva, taip nesinorėjo tos tragiškos pabaigos su mirtimi, tačiau mano viltys pražuvo, pabaiga nebuvo pakeista.. Man pirma dramą perskaičius ir tik po to žiūrint spektaklį, būna aiškiau kas prie ko, koks laikmetis ir kaip jis parodomas, net kokią nors Šekspyro dramą verta iš naujo perskaityti kaskart, priklausomai nuo to, kaip dažnai eini žiūrėti spektaklio pagal tą dramą ar pjesę... taigi XIX a. Norvegija. H. Ibsenas 15 metų dirbo Bergeno nacionalinio teatro režisieriumi, vėliau nuo 1864 m. išvyko iš Norvegijos, o jo kūryboje romantiškojo istorinio laikotarpio vaizdavimą pakeitė kasdienybės ir "kapitalizmo grimasų" vaizdavimas😀 Iš pagrindinių Laukinės anties klausimų: ar iš viso žmonėms reikalinga tiesa?, ar guodžiantis melas už tiesą geriau?, spektaklyje šiais klausimais tikėjausi kažko stipresnio, o jame buvo turbūt visi ir pakankamai tikslūs dialogai, todėl veiksmas buvo lėtas, tačiau besirutuliojantis į priekį. Atskleistoji "tiesa" laimės nesuteikė, gyvenimą pasuko tragiška vaga, o pats "tiesos" atskleidėjas atrodė gal apgailėtinai ir naiviai, o gal ir juokingai, tačiau vienareikšmiškai tragiškai beprasmiškai mirusios mergaitės atžvilgiu. Penkių veiksmų drama LAUKINĖ ANTIS V veiksmas. 306 psl. Gregersas. O kaip jūs gydote Jalmarą? Relingas. Įprastu būdu. Aš stengiuosi jame palaikyti gyvenimo melą. Gregersas. Gyvenimo melą? Ar aš gerai nugirdau? Relingas. Taip, aš pasakiau, gyvenimo melą. Juk, matote, gyvenimo melas yra stimuliuojantis principas. 307 psl. Gregersas. Daktare Relingai, aš nenumirsiu, kol nebūsiu išvadavęs Jalmaro iš Jūsų nagų! Relingas. Tuo blogiau jam. Atimkit iš eilinio žmogaus gyvenimo melą, jūs kartu atimsit jam laimę.