Gyvenimas, koks jis buvo. Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko biografija + nemokamas atvežimas! | knygos.lt

Aprašymas

Ramunės Sakalauskaitės knygoje „Gyvenimas, koks jis buvo. Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko biografija“ atsispindi svarbiausi Lietuvos XX amžiaus įvykiai. Knygoje objektyviai, detaliai ir autentiškai pasakojama apie pirmojo atkurtos Arkikatedros klebono nueitą gyvenimo kelią.

Anot literatūrologo Valentino Sventicko, monsinjorą K. Vasiliausko biografija nuodugni, patikima ir nedaugiažodė.

Poetas Rimvydas Stankevičius: „Bestseleris. Paradoksalu - nors knyga yra parašyta veik be epitetų ir išraiškingų būdvardžių, vengiant skaitančiajam primesti bent kokią autorės emociją, skaitydamas ją nubraukiau ne vieną ašarą, ištryškusią, beje, ne dėl biliūniško graudulio ar atjautos, bet dėl tiesiog pribloškiančios gėrio ir šventumo didybės."

Prof. Viktorija Daujotytė šią knygą vadina „parankine“ visiems, ateityje ketinantiems rašyti arba tiesiog mąstyti apie šį didžiausią mūsų laikų Lietuvos autoritetą, žmogų, savo visu gyvenimu tvirtinusį Dievo buvimą, tikėjimo ir meilės grynuolį, nė akimirkai neišdavusį savo idealų, sėjusį Dievo karalystę mirtininkų lageriuose, tremtyje, pykčio kupinoje ir pasitikėjimo viens kitu netekusioje Tėvynėje, žmogžudžių ir prisiekusių bedievių širdyse. Anot profesorės, „tai pirmoji patikima biografija, paremta patikrintais, ištyrinėtais, suderintais tarpusavy faktais, ir kartu tai gyvenimas, koks jis buvo“.

Kunigas Antanas Saulaitis apie knygą: „Monsinjoras V. Vasiliauskas – ankstyvas Gailestingumo metų pirmtakas, sakramentinę tarnybą neatskiriamai supynęs su suprantama ir lengvai priimama sielovadine tarnyste – ne teisti, o palydėti, eiti kartu.“

Knygos autorė, monsinjoro artimų žmonių ratui priklausiusi žurnalistė R. Sakalauskaitė, remiasi visais žinomais šaltiniais, archyvais, žmonių liudijimais. Parinkdama gausybę citatų, ji brėžia savąją liniją, tačiau jos balsą sustiprina kiti balsai.

Gausiai iliustruotos knygos atskira dalis – K. Vasiliauską pažinojusių kunigų (Vaclovo Aliulio, Jono Borutos, Antano Dilio, Ričardo Doveikos, Arūno Kesilio, Kęstučio Latožos, Tadeušo Matulianeco, Gintaro Petronio, Juozo Tunaičio) atsiminimai.