Atsiliepimai
Aprašymas
1925 m. Vilniuje įkurto Žydų mokslo instituto YIVO šimtojo jubiliejaus proga Nacionalinė biblioteka išleido knygą „Gerbiamas Žydų mokslo institute! Vilniaus YIVO instituto korespondencijos antologija (1925–1941)“. Tai originali šaltinių publikacija. Antologija sudaryta iš Nacionalinės bibliotekos Judaikos kolekcijoje saugomų YIVO susirašinėjimo fragmentų. Joje šiuo ypatingu rakursu pristatomi instituto istorijos ir veiklos etapai.
Chronologiniu principu sudaryta laiškų rinktinė atspindi nepaprastai vaisingą ikikarinį YIVO gyvavimo laikotarpį Vilniuje, intensyvią ir dramatišką vilnietiško etapo veiklos istoriją: YIVO pastato statybą, YIVO vadovybės ir padalinių (Filologijos, Istorijos, Ekonomikos ir Statistikos bei Pedagogikos ir Psichologijos) darbus, mokslo monografijų ir periodikos leidimą, šimtus delegatų subūrusias mokslines konferencijas, YIVO archyvų ir bibliotekos bei kelių muziejų fondų kaupimą, į kurį įsitraukė šimtai zamlerių – folklorinės, lingvistinės, istorinės, vizualiosios ir kitos medžiagos rinkėjų. Laiškai rodo pastangas tęsti darbus 1939 m., prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, o 1940-aisiais – išlikti veikiančia institucija per pirmąją sovietų okupaciją. YIVO direktoriai – Maksas Vainraichas, Zeligas Kalmanovičius, Zalmenas Reizenas, Nojus Priluckis – buvo aktyvūs instituto susirašinėjimo dalyviai. Korespondencija atskleidžia jų lemiamą vaidmenį YIVO raidai.
Per antologiją išryškės tarpukario žydiškojo Vilniaus kaip pasaulinio masto traukos centro vaidmuo.
Laiškai publikuojami atvaizduojant jų originalus ir vertimuose iš jidiš, hebrajų, lenkų, vokiečių, prancūzų, rusų, ukrainiečių kalbų į lietuvių ir anglų kalbas. Knygą sudarė Lara Lempertienė. Leidinio mokslinį aparatą sudaro korespondentų biogramos, paaiškinamosios išnašos, vardų ir vietovių rodyklės. Laiškus į lietuvių kalbą vertė Ruta Bloštein, Mangirdas Bumblauskas, Aistė Puidokaitė, Rasa Stakauskaitė ir Lara Lempertienė, į anglų kalbą vertė Dalia Cidzikaitė. Dizainerė Deimantė Rybakovienės padarė leidinį nepaprastai estetiškai patrauklų.
Ši knyga – trečia Lietuvos nacionalinės bibliotekos Judaikos kolekcijos šaltinių publikacijų serijoje „Žydų paveldo skaitiniai“. Serijos tikslas – supažindinti su šia gausia ir dar nepakankamai visuomenei atverta žydų dokumentų kolekcija. Iš jos knygai parinkti ne tik patys Vilniaus YIVO laiškai, bet ir iliustracijos. Iš laiškų gausos atrinkti geriausiai ir nuosekliausiai reprezentuojantys YIVO raidą.
Kaina galioja įvedus kodą: KNYGOS
Akcija baigiasi už 3d.10:13:14
Nuolaidos kodas galioja perkant nuo 5 €. Nuolaidos nesumuojamos.
1925 m. Vilniuje įkurto Žydų mokslo instituto YIVO šimtojo jubiliejaus proga Nacionalinė biblioteka išleido knygą „Gerbiamas Žydų mokslo institute! Vilniaus YIVO instituto korespondencijos antologija (1925–1941)“. Tai originali šaltinių publikacija. Antologija sudaryta iš Nacionalinės bibliotekos Judaikos kolekcijoje saugomų YIVO susirašinėjimo fragmentų. Joje šiuo ypatingu rakursu pristatomi instituto istorijos ir veiklos etapai.
Chronologiniu principu sudaryta laiškų rinktinė atspindi nepaprastai vaisingą ikikarinį YIVO gyvavimo laikotarpį Vilniuje, intensyvią ir dramatišką vilnietiško etapo veiklos istoriją: YIVO pastato statybą, YIVO vadovybės ir padalinių (Filologijos, Istorijos, Ekonomikos ir Statistikos bei Pedagogikos ir Psichologijos) darbus, mokslo monografijų ir periodikos leidimą, šimtus delegatų subūrusias mokslines konferencijas, YIVO archyvų ir bibliotekos bei kelių muziejų fondų kaupimą, į kurį įsitraukė šimtai zamlerių – folklorinės, lingvistinės, istorinės, vizualiosios ir kitos medžiagos rinkėjų. Laiškai rodo pastangas tęsti darbus 1939 m., prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, o 1940-aisiais – išlikti veikiančia institucija per pirmąją sovietų okupaciją. YIVO direktoriai – Maksas Vainraichas, Zeligas Kalmanovičius, Zalmenas Reizenas, Nojus Priluckis – buvo aktyvūs instituto susirašinėjimo dalyviai. Korespondencija atskleidžia jų lemiamą vaidmenį YIVO raidai.
Per antologiją išryškės tarpukario žydiškojo Vilniaus kaip pasaulinio masto traukos centro vaidmuo.
Laiškai publikuojami atvaizduojant jų originalus ir vertimuose iš jidiš, hebrajų, lenkų, vokiečių, prancūzų, rusų, ukrainiečių kalbų į lietuvių ir anglų kalbas. Knygą sudarė Lara Lempertienė. Leidinio mokslinį aparatą sudaro korespondentų biogramos, paaiškinamosios išnašos, vardų ir vietovių rodyklės. Laiškus į lietuvių kalbą vertė Ruta Bloštein, Mangirdas Bumblauskas, Aistė Puidokaitė, Rasa Stakauskaitė ir Lara Lempertienė, į anglų kalbą vertė Dalia Cidzikaitė. Dizainerė Deimantė Rybakovienės padarė leidinį nepaprastai estetiškai patrauklų.
Ši knyga – trečia Lietuvos nacionalinės bibliotekos Judaikos kolekcijos šaltinių publikacijų serijoje „Žydų paveldo skaitiniai“. Serijos tikslas – supažindinti su šia gausia ir dar nepakankamai visuomenei atverta žydų dokumentų kolekcija. Iš jos knygai parinkti ne tik patys Vilniaus YIVO laiškai, bet ir iliustracijos. Iš laiškų gausos atrinkti geriausiai ir nuosekliausiai reprezentuojantys YIVO raidą.
Atsiliepimai