Gėlių dievo motina + nemokamas atvežimas! | Jean Genet | knygos.lt

Aprašymas

„Gėlių Dievo motina“ (Notre-Dame des Fleurs, 1943) – debiutinis kontroversiškojo prancūzų rašytojo, dramaturgo ir poeto Jeano Genet romanas. Jame poetiškai ir kartu šokiruojamai perteiktas Paryžiaus dugno gyvenimas. Daugelis romano veikėjų – visuomenės užribyje atsidūrę homoseksualai ir nusikaltėliai, tarp kurių tuo metu gyveno ir pats autorius.

Romano regėjimai neatsiejami nuo seksualinių geidulių. Tai himnas vienatvei, pakylėjamai beveik iki religinio kulto. Jeanas-Paulis Sartre’as „Gėlių Dievo Motiną” vėliau pavadino „masturbacijos epu”. Paulis Valéry, perskaitęs romano rankraštį, pasakė, kad tai genijaus kūrinys, tačiau jį reikia sudeginti.

Kiekvieno knygos veikėjo veiksmus lydi erotika ir seksualinė ekstazė, bet šie potyriai yra persmelkti vienatvės ir bejėgiškumo jausmo mirties akivaizdoje. Bejėgiškumo suvokimas palėpėje greta Montmartro kapinių gyvenantį transvestitą paverčia didžiąja Šventąja, o jo meilužį, giljotinuoti nuteisiamą jaunuolį, –  ypatinga asmenybe vardu Gėlių Dievo Motina...

Šį kūrinį J. Genet pradėjo rašyti 1942-aisiais, kada už vagystę iš knygyno (norėjo nukniaukti tuo metu niekam nežinomo M. Prousto tomelį) buvo įkalintas trims mėnesiams. 1943-aisiais „Gėlių Dievo Motina” buvo atspausdinta 350 egz. tiražu ir išdalyta Paryžiaus homoseksualams kaip erotinė literatūra.

Apie autorių

Jeanas Genet (1910–1986) – prancūzų rašytojas, dramaturgas ir poetas. Radikalus individualistas, griežtai neigęs visuotinai priimtas visuomenės elgesio normas. Už grotų praleido keturiolika metų – daugiausia už vagystes. Būtų praleidęs ir daugiau, tačiau 1943 m. jį iš kalėjimo išgelbėjo Jeanas Cocteau, pareiškęs, kad J. Genet yra aukščiausios prabos moralistas ir naujasis Rimbaud.

Literatūroje J. Genet išgarsėjo kaip marginalizuoto vagių, žudikų, plėšikų, homoseksualų ir prostitučių pasaulio pasiuntinys. Savo romanuose ir dramose jis ne tik kvestionuoja įtvirtintas moralines normas, bet ir jas perkuria, suteikdamas galimybę kitomis akimis pažvelgti į mus supantį pasaulį. J. Genet kūriniuose išdavystė tampa aukščiausiu moraliniu aktu, o žmogžudystė – sekso prisodrinta dorovingumo grimasa.