Garuozos mūšis: šaltiniai ir interpretacijos
Garuozos mūšis: šaltiniai ir interpretacijos
  • Greitai pasirodys
Knygoje „Garuozos mūšis: šaltiniai ir interpretacijos" nagrinėjamas Lietuvos istorijoje nepelnytai užmirštas 1287 m. kovo 26 d. įvykęs Garuozos mūšis ir jo istorinis kontekstas, o taip pat skelbiami šį mūšį aprašantys XI11—XVIII a. šaltiniai su vertimais į lietuvių kalbą. Autorius pateikia naują Garuozos mūšio ir 1279-1290 m. Žiemgaloje vykusių kovų interpretaciją, traktuodamas jas kaip Lietuvos istorijos dalį, ir kvestionuoja istoriografinį stereotipą, kad Garuozos mūšyje žiemgalių pasiekta pe…
0
  • Autorius: Tomas Baranauskas
  • Leidėjas:
  • Metai: 2017
  • Puslapiai: 160
  • ISBN: 9789955323907
  • Formatas: 22 x 28 cm, kieti viršeliai
  • Kalba: Lietuvių

Garuozos mūšis: šaltiniai ir interpretacijos | knygos.lt

Atsiliepimai

Aprašymas

Knygoje „Garuozos mūšis: šaltiniai ir interpretacijos" nagrinėjamas Lietuvos istorijoje nepelnytai užmirštas 1287 m. kovo 26 d. įvykęs Garuozos mūšis ir jo istorinis kontekstas, o taip pat skelbiami šį mūšį aprašantys XI11—XVIII a. šaltiniai su vertimais į lietuvių kalbą. Autorius pateikia naują Garuozos mūšio ir 1279-1290 m. Žiemgaloje vykusių kovų interpretaciją, traktuodamas jas kaip Lietuvos istorijos dalį, ir kvestionuoja istoriografinį stereotipą, kad Garuozos mūšyje žiemgalių pasiekta pergalė nepakeitusi jų likimo, o 1290 m. Žiemgala neva buvusi užkariauta kryžiuočių.

Knygoje „Garuozos mūšis: šaltiniai ir nterpretacijos" teikiami argumentai, rodantys, kad Garuozos mūšio ir po jo iki 1290 m. vykusių kovų dėka Vokiečių ordinas buvo priverstas pasitraukti iš Žiemgalos, o pusė istorinės Žiemgalos teritorijos iki šiol tebėra Lietuvos valstybės sudėtyje. Visa tai leidžia Garuozos mūšį suvokti, kaip vieną reikšmingiausių Baltijos kryžiaus žygių mūšių ir naujai pažvelgti į iki šiol menkai pažintą XIII a. paskutinio ketvirčio Lietuvos istoriją.

Greitai pasirodys

Knygoje „Garuozos mūšis: šaltiniai ir interpretacijos" nagrinėjamas Lietuvos istorijoje nepelnytai užmirštas 1287 m. kovo 26 d. įvykęs Garuozos mūšis ir jo istorinis kontekstas, o taip pat skelbiami šį mūšį aprašantys XI11—XVIII a. šaltiniai su vertimais į lietuvių kalbą. Autorius pateikia naują Garuozos mūšio ir 1279-1290 m. Žiemgaloje vykusių kovų interpretaciją, traktuodamas jas kaip Lietuvos istorijos dalį, ir kvestionuoja istoriografinį stereotipą, kad Garuozos mūšyje žiemgalių pasiekta pergalė nepakeitusi jų likimo, o 1290 m. Žiemgala neva buvusi užkariauta kryžiuočių.

Knygoje „Garuozos mūšis: šaltiniai ir nterpretacijos" teikiami argumentai, rodantys, kad Garuozos mūšio ir po jo iki 1290 m. vykusių kovų dėka Vokiečių ordinas buvo priverstas pasitraukti iš Žiemgalos, o pusė istorinės Žiemgalos teritorijos iki šiol tebėra Lietuvos valstybės sudėtyje. Visa tai leidžia Garuozos mūšį suvokti, kaip vieną reikšmingiausių Baltijos kryžiaus žygių mūšių ir naujai pažvelgti į iki šiol menkai pažintą XIII a. paskutinio ketvirčio Lietuvos istoriją.

Atsiliepimai

  • Atsiliepimų nėra
0 pirkėjai įvertino šią prekę.
5
0%
4
0%
3
0%
2
0%
1
0%