Fotovi(t)ražai
Fotovi(t)ražai
  • Išparduota
2007 m. pirmuosiuose „Fotovi(t)ražuose“ R.R, rašo: „Kai beveik visuose menuose pradingo prasmingumo paieškos, atsirado toks lengvas ir žaismingas darbų vertinimas - „kažkas yra“. Tokį trapų ir paslaptingą „kažką“ galima rasti kiekviename niekutyje. O kai tokius ieškojimus tarptautiniais terminais ir visokiais gudriais teoriniais išvedžiojimais paremia išprususios menotyrininkės, tai visrta nenuginčijama tiesa ir pagrindine prasme.“ To prasmingumo R.R. ieško kiekvienoje parodoje, kiekvienoje kn…
0
  • Autorius: Romualdas Rakauskas
  • Leidėjas:
  • Metai: 2013
  • Puslapiai: 328
  • ISBN: 9786098092158
  • Formatas: 17,5 x 24,5 cm, kieti viršeliai
  • Kalba: Lietuvių

Fotovi(t)ražai | Romualdas Rakauskas | knygos.lt

Atsiliepimai

Įvertinimų nėra.
Įvertink ir tu! Visi atsiliepimai

Aprašymas

2007 m. pirmuosiuose „Fotovi(t)ražuose“ R.R, rašo: „Kai beveik visuose menuose pradingo prasmingumo paieškos, atsirado toks lengvas ir žaismingas darbų vertinimas - „kažkas yra“. Tokį trapų ir paslaptingą „kažką“ galima rasti kiekviename niekutyje. O kai tokius ieškojimus tarptautiniais terminais ir visokiais gudriais teoriniais išvedžiojimais paremia išprususios menotyrininkės, tai visrta nenuginčijama tiesa ir pagrindine prasme.“

To prasmingumo R.R. ieško kiekvienoje parodoje, kiekvienoje knygoje, skambant postmoderniųjų fotografų teismams fotografijai, kad „nieko nėra“, todėl - „fotografija be vaizdų“, „nėra jokių daiktų, tik šviesa ir tavo refleksijos - pats esi tos šviesos šešėlis“, „jei vaizde yra žmogus, aš nemanau, kad jame žmogus“, „fotografijos nesunaikina garso, jose kaip E. Muncho „Šauksme“, be jokios abejonės, egzistuoja garso suspendavimo efektas“. OHO!

Viename iš paskutiniųjų „Fotovi(t)ražų“ R.R. kalba apie neįgaliųjų problemas XXI amžiuje: „Daugelis dorybingųjų“ nepriima tokios išskirtinumo, nukrypimo nuo sąmonėje užsibrėžtų taisyklių. Gamtos ar likimo nuskriaustuosius jie norėtų laikyti užslaptintame užribyje...“

Savo fotografijose R.R. rodo meilę, švelnumą, atleidimą. Tačiau „Fotovi(t)ražuose“ dažnai supyksta, pabara, gal ne visada teisingai, bet, patikėkit, - nesubjektyviai.

Išparduota

Turi egzempliorių? Parduok!


2007 m. pirmuosiuose „Fotovi(t)ražuose“ R.R, rašo: „Kai beveik visuose menuose pradingo prasmingumo paieškos, atsirado toks lengvas ir žaismingas darbų vertinimas - „kažkas yra“. Tokį trapų ir paslaptingą „kažką“ galima rasti kiekviename niekutyje. O kai tokius ieškojimus tarptautiniais terminais ir visokiais gudriais teoriniais išvedžiojimais paremia išprususios menotyrininkės, tai visrta nenuginčijama tiesa ir pagrindine prasme.“

To prasmingumo R.R. ieško kiekvienoje parodoje, kiekvienoje knygoje, skambant postmoderniųjų fotografų teismams fotografijai, kad „nieko nėra“, todėl - „fotografija be vaizdų“, „nėra jokių daiktų, tik šviesa ir tavo refleksijos - pats esi tos šviesos šešėlis“, „jei vaizde yra žmogus, aš nemanau, kad jame žmogus“, „fotografijos nesunaikina garso, jose kaip E. Muncho „Šauksme“, be jokios abejonės, egzistuoja garso suspendavimo efektas“. OHO!

Viename iš paskutiniųjų „Fotovi(t)ražų“ R.R. kalba apie neįgaliųjų problemas XXI amžiuje: „Daugelis dorybingųjų“ nepriima tokios išskirtinumo, nukrypimo nuo sąmonėje užsibrėžtų taisyklių. Gamtos ar likimo nuskriaustuosius jie norėtų laikyti užslaptintame užribyje...“

Savo fotografijose R.R. rodo meilę, švelnumą, atleidimą. Tačiau „Fotovi(t)ražuose“ dažnai supyksta, pabara, gal ne visada teisingai, bet, patikėkit, - nesubjektyviai.

Atsiliepimai

  • Atsiliepimų nėra
0 pirkėjai įvertino šią prekę.
5
0%
4
0%
3
0%
2
0%
1
0%