Fizika. Bendrasis kursas. Vadovėlis 11 klasei. Pirmoji knyga + nemokamas atvežimas! | knygos.lt

Aprašymas

Tai — pirmoji fizikos vadovėlio XI klasei knyga. Joje pateikiamos bendros žinios apie judėjimą, nagrinėjamas tolyginis ir netolyginis tiesiaeigis judėjimas, kreivaeigis judėjimas, judėjimo dėsniai, jėgos gamtoje. Mechanikos žinios integruojamos su astronomijos žiniomis: kreivaeigiu judėjimu Saulės sistemoje, dangaus kūnų sukeltais potvyniais ir atoslūgiais Žemėje.

Kiekvienas skyrius baigiamas pažintine tema. Skaitydami ją, sužinosite, kokių laimėjimų pasiekė šiuolaikinis mokslas ir technika, kokia yra fizikos vieta modernios visuomenės gyvenime, technikos nauda, kaip fizika susijusi su naujomis technologijomis. Naujas fizikos vadovėlis XI klasei (bendrajam kursui) savo turiniu atitinka Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų Bendrąsias programas ir Išsilavinimo standartus.

Pateikiama mokomoji medžiaga orientuota į mokinį, kuris nenumato studijuoti fizikos ar imtis kitos veiklos, susijusios su šiuo mokslu, tačiau sieks geresnio išsilavinimo. Todėl vadovėlyje pateikiami fizikos dalyko pagrindai, suteikiantys tik minimalų fizikinį išprusimą, būtiną baigiančiajam vidurinę mokyklą.

Vadovėlyje mokymo turinys pateiktas orientuojantis į mokymo planus pagal bendrojo kurso programą: bendrajam kursui skiriamos 2 savaitinės pamokos per metus (4 savaitinės pamokos per dvejus metus). Vadovėlį sudaro dvi knygos, kuriose mokomoji medžiaga suskirstyta į skyrius, o šie padalyti į atskirus skyrelius.

Pirmosios knygos pradžioje pateikiamos naudojimosi vadovėliu rekomendacijos — tam tikros taisyklės, patarimai, kaip naudotis vadovėliu. Be to, atskleidžiama vadovėlio sudarymo koncepcija, atskirų jo dalių paskirtis, žymėjimas. Kiekvienas skyrelis susideda iš atskirų temų (paragrafų). Mokomosios medžiagos pateikimo būdas paragrafuose pasirinktas atsižvelgiant į psichologinius ir didaktinius reikalavimus.

Paragrafų turinys sudarytas laikantis etapinės žinių įvaldymo teorijos. Pagal ją, žinių įvaldymas prasideda nuo teigiamos mokymosi motyvacijos sužadinimo nagrinėjamo mokymo turinio atžvilgiu. Teigiamą mokymosi motyvaciją lemia konkrečių pavyzdžių iš artimiausios aplinkos nagrinėjimas, modeliavimas taikant eksperimentinį metodą, probleminių situacijų sudarymas. Todėl paragrafų pradžioje pateikiama reiškinių, susijusių su nagrinėjama tema, pavyzdžių, bandymų aprašų, problemines situacijas sukuriančios mokomosios medžiagos.

Kiekvienos temos (paragrafo) pabaigoje pateikiama klausimų ir užduočių. Pastarosios formuluojamos kaip tradiciniai arba kompleksiniai uždaviniai, tačiau kompleksinių uždavinių numatoma pateikti daugiau nei tradicinių. Temose „Mokomės spręsti uždavinius“ pateikiama sudėtingesnių uždavinių sprendimo pavyzdžių, uždavinių savarankiškam darbui.

Sudarant uždavinius, atsižvelgta į skirtingas mokinių pažintines galias. Todėl fizikos mokytojai juos galės panaudoti mokymui diferencijuoti ar individualizuoti. Skyrelių pabaigoje yra viena pažintinio lavinamojo pobūdžio tema, kurioje, atsižvelgiant į skyriuje nagrinėtą mokomąją medžiagą, pateikiama fizikos mokslo istorijos žinių, informacijos apie naujus fizikos laimėjimus, jų taikymą buityje, technikoje ir kitose veiklos srityse.

Kiekvienas skyrelis baigiamas trumpa nagrinėto skyrelio santrauka. Joje pateikiama svarbiausių fizikinių dydžių apibrėžimai, formulės. Vidinę fizikos turinio integraciją užtikrina palyginamosios lentelės, klasifikacinės schemos. Knygos pabaigoje pateikiamos informacinės vadovėlio priemonės, padedančios orientuotis informacijos paieškoje: turinys, dalykinė rodyklė, iliustracijų šaltiniai, literatūros sąrašai.