Fethullaho Giuleno išmintis. Patirtys, įžvalgos, vizijos + nemokamas atvežimas! | knygos.lt

APIE AUTORIŲ M. Fetullah Giulenas, Islamo mokslininkas, mąstytojas, rašytojas ir poetas, gimė 1941 metais Erzurum mieste, rytinėje Turkijoje. Jis studijavo ne tik religinius mokslus pas keletą žymių Islamo mokslininkų ir dvasinių mokytojų, bet ir šiuolaikinių socialinių ir fizikinių mokslų teoriją ir principus. Dėl savo išskirtinių gabumų mokslams ir atkaklumo, greitai pralenkė bendraamžius. 1958 metais, puikiai išlaikęs egzaminus, jis buvo apdovanotas pamokslininko licencija ir greitai gavo postą Izmire, trečiojoje pagal dydį Turkijos provincijoje. Būtent čia Giulenas surado savo kryptį ir išplėtė klausytojų gretas. Pamoksluose ir kalbose jis pabrėžė to meto socialines aktualijas: jo pagrindinis tikslas buvo paskatinti jaunąją kartą harmonizuoti intelektualinį švietimą ir išmintingą dvasiškumą, bei globėjišką, humanišką veiklą. Giulenas neapsiribojo vien šios provincijos miestais, jis keliavo ir į kitas Anatolijos provincijas bei skaitė pamokslus ne vien mečetėse, bet ir miesto susibūrimuose ar kavinėse. Tai įgalino jį pasiekti platesnius gyventojų sluoksnius ir patraukti akademinės bendruomenės dėmesį, ypač studentus. Tiek formalių, tiek neformalių jo kalbų temos nebuvo griežtai religiniais klausimais; jis taip pat kalbėjo apie švietimą, mokslą, darvinizmą, apie ekonomiką ir socialinį teisingumą. Būtent jo plataus temų spektro kalbų gylis ir kokybė sužavėjo akademinę bendruomenę ir pelnė jos dėmesį bei pagarbą. Giulenas, įkvėpęs visą jaunų studentų kartą, 1981 metais pasitraukė iš oficialių mokymo pareigų. Dėl savo veiklos ir pastangų, ypač švietimo reformoje, jis tapo vienu iš labiausiai žinomų ir gerbiamų Turkijos veikėjų. 1988 – 1991 metais dar pamokslavo kaip garbės pamokslininkas kai kuriose pačiose populiariausiose mečetėse, ir tuo pačiu tęsė savo žinios skleidimą populiariose konferencijose, ne tik Turkijoje, bet ir Vakarų Europoje. Pagrindinės idėjos Savo kalbose ir rašto veikaluose jis vaizduoja dvidešimt pirmą amžių, kuriame mes būsime dvasinio atgimimo ir ilgai snaudusių moralinių vertybių nubudimo liudininkais; tolerancijos, supratimo ir tarptautinio bendradarbiavimo amžių, kuris, tarpkultūrinio dialogo ir vertybių pasidalijimo pagalba, atves į vieningą civilizaciją. Švietimo srityje jis iniciavo nemažo skaičiaus labdaringų organizacijų įkūrimą, kurios dirba bendruomenės labui, tiek pačioje Turkijoje, tiek už jos ribų. Jis paskatino naudotis informacijos priemonėmis, ypač televizija, suteikiančia žmonėms informaciją jiems aktualiais klausimais. Giulenas tiki, jog kelias į visuotinį teisingumą veda per prieinamą ir adekvatų visuomenės švietimą. Tik tolerancija ir supratimas gali užtikrinti pagarbą žmonių teisėms. Todėl, per ilgus savo veiklos metus, jis paskatino socialinį elitą ir bendruomenių lyderius, galingus pramonininkus ir smulkius verslininkus, paremti kokybišką išsilavinimą. Šių rėmėjų pagalba, švietėjiški fondai turėjo visas galimybes įkurti daug mokyklų tiek Turkijoje, tiek už jos ribų. Giulenas pabrėžė, jog šiuolaikiniame pasaulyje vienintelis būdas priversti kitus priimti tavo idėjas yra įtikinimas. Tuos, kurie naudojasi jėga, jis pavadino intelektualiniais bankrotais; žmonės visuomet reikalaus teisės rinktis, kaip jiems tvarkyti savo reikalus ar išreikšti savo dvasines bei religines vertybes. Giulenas teigia, jog demokratija, nepaisant daugelio jos ydų, šiandieną yra vienintelė gyvybinga politinė sistema, ir žmonės turi siekti modernizuoti ir sutvirtinti demokratines institucijas tam, kad sukurtų tokią visuomenę, kurioje yra gerbiamos ir ginamos žmonių teisės bei laisvė, kur lygios galimybės visiems nėra vien tik svajonė. Tarpreliginė ir tarpkultūrinė veikla Po atsistatydinimo Giulenas sutelkė savo pastangas, norėdamas sukurti dialogą tarp frakcijų, kurios engia kitas ideologijas, kultūras, religijas ir tautas. 1999 metų gruodžio 1-8 dienomis Pasaulio Religijų Parlamentui Keiptaune buvo pristatytas jo pranešimas „Tarpreliginio dialogo būtinybė“. Jis tvirtina, kad „dialogas yra būtinas“ ir žmonės, nepriklausomai nuo jų tautybės ar politinių sienų, turi daug daugiau bendro, nei jie linkę manyti. Todėl Giulenas mano, kad verta ir būtina sukurti nuoširdų dialogą tam, kad padidėtų tarpusavio supratimas. Šiuo klausimu jis padėjo įkurti Žurnalistų ir Rašytojų Fondą (1994), kuris veikė kuriant dialogą ir toleranciją visų visuomenės sluoksnių tarpe ir pritraukė pačius įvairiausius žmones. Taip pat Giulenas aplankė ir priėmė visuomenės lyderius ne vien iš Turkijos, bet ir iš viso pasaulio. Popiežius Jonas Paulius II, velionis Džonas O‘Connor‘as, Niujorko Arkivyskupas, Leonas Levis, buvęs Anti-Šmeižto Lygos prezidentas yra tarp daugelio pasaulio religijų vadovybių atstovų, su kuriais jis buvo susitikęs aptarti dialogo ir paraginti imtis iniciatyvos šiuo klausimu. Turkijoje su juo dažnai susitikdavo Vatikano Ambasadorius Turkijoje, Turkijos Ortodoksų Bažnyčios Patriarchas, Turkijos Žydų bendruomenės pagrindinis Rabinas ir daug kitų vadovaujančių asmenų, tuo parodydami pavyzdį, kaip tarp tikėjimo žmonių gali gimti nuoširdus dialogas. Susitikime su Popiežiumi Jonu Pauliumi II Vatikane (1998) autorius pateikė pasiūlymą imtis ryžtingų žingsnių, siekiant sustabdyti Vidurinių Rytų konfliktą, bendrai darbuojantis vietoje, kur užgimė visos trys pasaulinės religijos. Savo pasiūlyme jis taip pat pabrėžė faktą, jog mokslas ir religija yra du skirtingi aspektai, kilę iš tos pačios tiesos: „Žmonija, laikas nuo laiko, neigė religiją vardan mokslo ir neigė mokslą vardan religijos, ginčydamiesi, jog jie vienas kitam prieštarauja. Visos žinios priklauso Dievui ir religija yra iš Dievo. Kaip tada šie du gali būti nesuderinami? Šiuo klausimu, mūsų bendros pastangos, nukreiptos tarpreliginio dialogo linkme, gali žymiai pagerinti supratimą ir toleranciją tarp žmonių.“ Giulenas paskelbė pareiškimą spaudoje dėl Rugsėjo 11-osios teroristinio akto JAV, kurį jis apibūdino kaip didžiulį smūgį pasaulio taikai, kuris nepelnytai sutepė tikinčiųjų vardą: „... teroras niekada negali būti naudojamas Islamo vardu ar su bet kuo islamišku. Teroristas negali būti musulmonas ir musulmonas negali būti teroristas. Musulmonas gali būti tik taikos, gerovės ir klestėjimo atstovas bei simbolis.“ Šios knygos autoriaus pastangos pasaulinei taikai aidu atsikartojo daugelyje konferencijų ir simpoziumų. Teksaso Universitete, Ostine, (2003 04 11-13) vykusiame „Taikiųjų Herojų Simpoziume“ buvo sudarytas taikiųjų herojų sąrašas, aprėpiantis virš 5000 žmonijos egzistavimo metų. Jis buvo paminėtas šiuolaikinių taikos herojų sąraše, kuriame figūruoja tokie vardai kaip Jėzus, Buda, Mahatma Gandis, Martinas Liuteris Kingas bei Motina Teresė. Žurnalas „Musulmonų Pasaulis“ („The Muslim World“), kuris yra skirtas Islamo bei krikščionių-musulmonų santykių studijoms , publikavo straipsnį (3 numeris, 2005 liepa) „Islamas šiandieninėje Turkijoje: Fetullah Giuleno indėlis“, kuriame remiamasi šios srities mokslininkų publikacijomis. Rice Universitetas Hiustone, Teksase, pirmą kartą organizavo konferenciją „Islamas Šiuolaikiniame Pasaulyje: Fetullah Giuleno Judėjimas. Mintys ir Praktika“ (2005, Lapkričio 12-13). Praktikai iš įvairių šalių skirtingais aspektais diskutavo apie Giuleno asmenybę ir jo veiklą, bei jo judėjimo dinamiką. Jis bendradarbiauja su eile žurnalų. Keliuose iš jų turi savo redaguojamą puslapį, beto jis rašo vedančius straipsnius The Fountin, Yeni Umit, Sizinti ir Jagmur, populiariems Turkijos žurnalams. Iš viso parašė daugiau nei keturiasdešimt knygų, šimtus straipsnių, ir įrašė tūkstančius audio ir video kasečių. Taip pat sakė nesuskaičiuojamai daug kalbų įvairiomis socialinėmis ir religinėmis temomis. Kai kurios jo knygų – daugelis kurių Turkijoje tapo bestseleriais- buvo išverstos į anglų kalbą, tokios kaip, Klausimai ir atsakymai apie Islamą, Išminties perlai, Islamo religijos pagrindai, Prarasto rojaus link, Smaragdinės širdies kalvos: raktinė koncepcija sufizme. Nemažai knygų buvo išversta ir į kitas pasaulio kalbas. Knygos autoriaus inspiruoti švietimo fondai įkūrė daug ne pelno siekiančių savanoriškų organizacijų ir asociacijų Turkijoje ir užsienyje, kurios teikia daugybę stipendijų. Nors Giulenas yra plačiai žinomas asmuo, jis visada vengė įsitraukti į oficialiąją politiką. Jo mėgėjų tarpe yra lyderiaujančių žurnalistų, akademikų, televizijos veikėjų, politikų ir Turkijos bei užsienio valstybių valdžios atstovų. Jie mato jį kaip kovotoją už taiką, religijos mokslininką, mokytoją, rašytoją ir poetą, didį mąstytoją ir dvasinį vadovą, kuris paskyrė savo gyvenimą socialinių ligų gydymui ir dvasinių poreikių patenkinimui. Jo išpuoselėtą judėjimą jie laiko švietimui skirtu judėjimu, tačiau tai – ne tik proto, bet ir širdies švietimas, kurio tikslas atgaivinti žmogų kaip visumą, padaryti jį kompetentingu ir teikiančiu gerovę ir pagalbą kitiems. JAV žurnalas Foreign Policy ( „Užsienio Politika“) ir žurnalas British Prospect ( „Britų Perspektyva“) 2008 metų gegužę atliko jungtinį tyrimą, norėdami išsiaiškinti, kas, jų skaitytojų nuomone, yra reikšmingiausias mąstytojas. Skaitytojai rinkosi iš 100 redaktorių pateiktų intelektualų sąrašo. Pagal 2008 birželį pateiktus rezultatus, Giulenas buvo šio sąrašo viršuje.