- Išparduota
/images/books/1453576/1573828277_emilijos-dienorastis-1.jpg)
- Leidėjas: Tyto alba
- Metai: 2020
- Puslapiai: 592
- ISBN: 9786094664526
- Versijos kodas: PT.
- Formatas: 15 x 22 x 3,8 cm, kieti viršeliai
- Kalba: Lietuvių
Emilijos dienoraštis: 1942–2015 m. Vienos epochos liudijimas | knygos.lt
Atsiliepimai
Aprašymas
Nieko dabar taip netrokštu, kaip šviesesnio rytojaus vilties ir paskui jos įgyvendinimo.
„Emilijos dienoraštis" – autentiškas mokytojos dienoraštis, tik autorė niekada neįsivaizdavo, kad jis bus išspausdintas. Viskas prasideda 1942 metais, kai septyniolikmetė pradeda naujus mokslo metus Biržų gimnazijoje. Tikrovė negailestinga: išeina į karą klasiokai, artėja frontas, aplinkui sprogimai, baimė ir nerimas dėl ateities. Vėliau – baigiamieji egzaminai, istorijos-filologijos studijos Kaune, studentiški pasilinksminimai, Filologijos fakultetas perkeliamas į Vilnių... Ir štai Emilija – jau mokytoja neįvardyto miestelio mokykloje: dienoraštyje įrašai apie administracinius reikalus, švietimo skyriaus reikalavimus... Skaitytojas drauge lanko koncertus, teatrą, vertina atlikėjus, sklaido knygas, svarsto apie mokytojo profesiją, moters padėtį, mirties neišvengiamumą, mėgaujasi kelionių įspūdžiais ir stebisi „geležinės uždangos" suvaržymais. Įrašuose – ir kasdienybė, ir nuolatinės grožio paieškos, meno alkis, ir daugelį metų puoselėjama meilė. Galiausiai į dienoraštį įsiveržia Sąjūdis, ir Emilijos akimis regime pirmuosius Nepriklausomybės dešimtmečius.
1942–2015. Visas gyvenimas prabėga pro akis. Nieko tikresnio ir labiau jaudinančio negali būti.
Emilija atstovauja kartai žmonių, kurie patyrė Antrąjį pasaulinį karą, išgyveno sovietmetį, sulaukė Sąjūdžio ir Lietuvos Nepriklausomybės, – ir išsaugojo gebėjimą džiaugtis ir stebėtis gyvenimu. Jos dienoraštis – literatūrinis ir dokumentinis paminklas mūsų mamoms ir senelėms, vieno gyvenimo istorija.
Anot poeto Mindaugo Nastaravičiaus, visgi tai nėra mažmožių ar smagių nutikimų rinkinys. Tai knyga su paantrašte „Vienos epochos liudijimas". O ta epocha – nenoriu sakyti dramatiškai – buvo naikinanti. Bet žmonės vis tiek joje gyveno, kūrė, augino vaikus, neveikė nieko, priešinosi, veidmainiavo. Emilija ir yra iš čia. Iš persekiotos, ištremtos, nutildytos ir prisitaikiusios Lietuvos.
- Kaina: 2,09 €
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Karolis.
Pardavėjo reitingas: 82%
- Kaina: 3,74 €
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Ovida.
Pardavėjo reitingas: 100%
- Kaina: 4,59 €
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Volunge.
Pardavėjo reitingas: 100%
- Kaina: 5,79 €
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas psutk.
Pardavėjo reitingas: 100%
- Kaina: 6,99 €
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Klara.
Pardavėjo reitingas: 100%
- Kaina: 6,99 €
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas LauraPro.
Pardavėjo reitingas: 100%
- Kaina: 8,69 €
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas vilmutte.
Pardavėjo reitingas: 99%
- Leidėjas: Tyto alba
- Metai: 2020
- Puslapiai: 592
- ISBN: 9786094664526
- Versijos kodas: PT.
- Formatas: 15 x 22 x 3,8 cm, kieti viršeliai
- Kalba: Lietuvių
Nieko dabar taip netrokštu, kaip šviesesnio rytojaus vilties ir paskui jos įgyvendinimo.
„Emilijos dienoraštis" – autentiškas mokytojos dienoraštis, tik autorė niekada neįsivaizdavo, kad jis bus išspausdintas. Viskas prasideda 1942 metais, kai septyniolikmetė pradeda naujus mokslo metus Biržų gimnazijoje. Tikrovė negailestinga: išeina į karą klasiokai, artėja frontas, aplinkui sprogimai, baimė ir nerimas dėl ateities. Vėliau – baigiamieji egzaminai, istorijos-filologijos studijos Kaune, studentiški pasilinksminimai, Filologijos fakultetas perkeliamas į Vilnių... Ir štai Emilija – jau mokytoja neįvardyto miestelio mokykloje: dienoraštyje įrašai apie administracinius reikalus, švietimo skyriaus reikalavimus... Skaitytojas drauge lanko koncertus, teatrą, vertina atlikėjus, sklaido knygas, svarsto apie mokytojo profesiją, moters padėtį, mirties neišvengiamumą, mėgaujasi kelionių įspūdžiais ir stebisi „geležinės uždangos" suvaržymais. Įrašuose – ir kasdienybė, ir nuolatinės grožio paieškos, meno alkis, ir daugelį metų puoselėjama meilė. Galiausiai į dienoraštį įsiveržia Sąjūdis, ir Emilijos akimis regime pirmuosius Nepriklausomybės dešimtmečius.
1942–2015. Visas gyvenimas prabėga pro akis. Nieko tikresnio ir labiau jaudinančio negali būti.
Emilija atstovauja kartai žmonių, kurie patyrė Antrąjį pasaulinį karą, išgyveno sovietmetį, sulaukė Sąjūdžio ir Lietuvos Nepriklausomybės, – ir išsaugojo gebėjimą džiaugtis ir stebėtis gyvenimu. Jos dienoraštis – literatūrinis ir dokumentinis paminklas mūsų mamoms ir senelėms, vieno gyvenimo istorija.
Anot poeto Mindaugo Nastaravičiaus, visgi tai nėra mažmožių ar smagių nutikimų rinkinys. Tai knyga su paantrašte „Vienos epochos liudijimas". O ta epocha – nenoriu sakyti dramatiškai – buvo naikinanti. Bet žmonės vis tiek joje gyveno, kūrė, augino vaikus, neveikė nieko, priešinosi, veidmainiavo. Emilija ir yra iš čia. Iš persekiotos, ištremtos, nutildytos ir prisitaikiusios Lietuvos.
Atsiliepimai
-
-
Toma
-
2023-01-11
-
-
Kristina A.
-
2022-07-09
-
-
Elvyra
-
2021-03-11
-
-
Artūras
-
2021-01-14
-
-
Viltė
-
2020-12-10
-
-
S.D
-
2020-11-25
-
-
Toma
-
2020-09-10
-
-
Vydutė B.
-
2020-08-26
-
-
Valentina
-
2020-07-29
-
-
deimantė m.
-
2020-07-28
-
-
Daiva Gr.
-
2020-05-14
-
-
Danutė
-
2020-05-04
-
-
Jonas M.
-
2020-04-08
-
-
Darius
-
2020-03-01
-
-
Alius
-
2020-02-23
-
-
Buvusi mokinė
-
2020-02-21
-
-
Daiva
-
2020-02-19
-
-
Ina
-
2020-02-08
-
-
R J.
-
2020-02-08
-
-
Aldona
-
2020-02-04
-
-
Povilas
-
2020-02-01
-
-
Skaitytojas
-
2020-01-28
Rodyti daugiauLabai patiko. Apie verybes privertė susimastyti ne kartą.
Labai įdomi ir gera knyga.Lengva skaityti,įtraukianti,tiesiog pasijunti kad gyveni tais pačiais metais kaip ir dienoraščio autorė
Po darbų, prasidedant naujai savaitei, imuosi antrą kartą skaityti knygą, kurioje istorija- istorija ne tik apie mano šeimą,giminę, istoriją visos Lietuvos, vieno žmogaus (pasirodo man ne taip gerai pažįstamo, kaip maniau) akimis... antrą kartą skaitant iškyla nauji klausimai, atkreipiau dėmesį į kitas detales, ir mąstau, kaip gerai, kad mintys neišėjo kartu su žmogumi... Viskas ką ji galvojo, mąstė, būtent tuo laiku, svarbiu Lietuvai, svarbiu man:) ačiū Emilija, kad galiu Tave pažinti kitomis akimis, ačiū, kad atsakei į daug mano asmeninių klausimų:) ačiū, kad aš žymiai daugiau žinau apie pačią save:) #emilijosdienoraštis
Labai lietuviška knyga, be žvalgymosi į šalis ir noro patikti. Matyt, todėl, kad tai yra dienoraštis, ar todėl, kad pati Emilija yra spalvinga asmenybė. Knyga leido pasitikrinti savo vertybes, geriau suprasti kitus.
2020-ieji, pandemija nukreipė mūsų akis į nekarūnuotus žmones, kurie tyliai, kantriai ir oriai daro mūsų gyvenimą gražesnį. Emilija gyveno turtingą ir prasmingą gyvenimą.
Tikėtina, kad po daugelio metų šis dienoraštis leis pažinti aprašomą laikmetį, kaip mes dabar skaitome apie K. Donelaičio būrų gyvenimą XVIII a.
Kadangi pati didžiąją gyvenimo dalį rašiau dienoraštį (ir nesiruošiu sustoti), buvo labai įdomu taip intymiai įlįsti į kito žmogaus gyvenimą, kad ir nepažįstamo. Bet...turiu pasakyti, kad nuobodokas tas Emilijos dienoraštis. Gal jei būtų rašiusi viską nuosekliai, nepraleisdama ištisų mėnesių, o paskui net metų...Skaitai kažkaip ir vietomis nebelabai susigaudai kas ir kaip. Ypač visi tie mokyklos reikalai pasirodė nuobodūs. Bet, aišku, žmogus gi sau visa tai rašė, tai, kas tikrai jai buvo svarbu. Bet iš tikrųjų tai be galo liūdnas bet kurio žmogaus gyvenimo paveikslas: iš pradžių daug jėgų, entuziazmo, o kuo toliau, tuo daugiau minoriškų tonų, vėliau vos ne kiekviename puslapyje aprašoma kaip mirė vienas ar kitas pažįstamas ir galiausiai vienišumo jausmas, nujaučiama pabaiga...Prieš kokį mėnesį ją skaičiau, bet išliko tik liūdesys apie šią knygą prisiminus.
Gera knyga. Tai mokytojos nuo Biržų krašto dienoraštis. Papasakotas visas gyvenimas. Tikra istorija.
Gyvenimas mums visiems rašo romaną, mes tik dedame akcentus. Emilija net ir mažiausią darbą, emociją, susitikimą, pokalbį laiko prasmingu. Ryški knyga su kasdienišku siužetu, žavi dienoraščio išpažintis be melo.
Labai gera knyga .
Kai skaičiau, man reikėjo kartais sau priminti, kad čia ne romanas
Gyvenimas - tai tango šokis
Vietomis labai jaudinanti - kartais džiaugsminga, kartais norisi verkt
Norėčiau susitikti Emiliją, o tokių Emilijų būna realiame gyvenime, nes dienoraštis yra autentiškas
Kaip vakare paėmiau knygą, taip ji manęs nepaleido iki ryto. Padėjau knygą ir išėjau į darbą. Sukosi mintis apie mūsų patirtis gyvenime, kaip mes bendraujame, vardan ko kovojame, kokių principų laikomės, kodėl jų laikomės, kokį pėdsaką paliekame. Ar sutalpinčiau pats savo gyvenimą į vieną knygą, ką pasakyčiau, ką nutylėčiau, ko nė nenorėčiau prisiminti? Kurį laiką neskaitysiu knygų, nepaleidžia manęs Emilijos dienoraštis, nesukurta istorija.
Knyga labai patiko. „Atradau“ savo buvusią lietuvių kalbos ir literatūros mokytoją iš naujo. Būdami vaikai, nesupratome to, kad tai buvo MOKYTOJA. Nuostabios sielos, begalinio gerumo, kad ir kiek buvo skaudinama, visada išliko žmogumi, kuris į piktą piktu neatsako. Ačiū knygos leidėjams.
Labai patiko
Skaičiau knygą- artima, miela, juokinga, suprantama, grauduma... Taip aš susipažinau su Emilija ❤️
Nuoširdu, tikra.
Labai įdomu. Tikro gyvenimo aprašymas.
Labai
Labai įdomu skaityti beveik viso gyvenimo dienoraščius paprasto žmogaus, inteligento ir kartu matyti, kaip keičiasi pats žmogus, aplinka, valstybė.