DIDŽIOSIOS APGAVYSTĖS. Nutylėti faktai ir suklastota istorija – Jūratė Statkutė de Rosales atskleidžia skandalingą tiesą apie mūsų protėvius + nemokamas atvežimas! | knygos.lt

Aprašymas

Ar tikrai pažįstame Europos praeitį? Ar gali būti, kad istorija buvo suklastota, o baltų vaidmuo iš tiesų didesnis ir ryškesnis, nei manėme iki šiol? Ar gali būti, jog kai kurios legendinės „barbarų“ gentys, nukariavusios Romos imperiją, iš tiesų buvo baltų kilmės? Remdamasi tokia drąsia hipoteze apie mūsų protėvių pėdsakus nuo Baltijos pajūrio iki pat senosios Romos, Jūratė Statkutė de Rosales siūlo kitaip pažvelgti į senąją Europos istoriją.

Galbūt mūsų istorijos vadovėliai nutyli kai kurias paslaptis, o senieji metraščiai slepia daugelio amžių senumo klastotes. Intriguojanti Jūratės Statkutės de Rosales knyga „Didžiosios apgavystės“ atveria būtent tokį paslėptų tiesų pasaulį – čia istoriniai tyrimai persipina su detektyvine intriga. Meistriškai atskleistos istorinės apgavystės, kurių aukomis tapo ne tik lietuvių ir latvių tautos, bet ir pasaulio mokslininkai, buvo kruopščiai palaikomos per amžius – nuo suklastotų senųjų kronikų vertimų iki nutylėtų faktų, galiausiai paverstų neginčijamomis „tiesomis“.

Nepabūgusi kontroversijų, baltų proistorės tyrinėtoja drąsiai meta iššūkį nusistovėjusioms istoriografijos dogmoms. Laikydamasi griežtų tyrimo standartų ir remdamasi, jos nuomone, nepaneigiamais dokumentais bei faktais, autorė kuria unikalią alternatyvią istorijos versiją. Visiškai nauju požiūriu ji perinterpretuoja baltų tautų vaidmenį Europos istorijoje ir naujai nušviečia lietuvybės ištakas.

Jos netikėtos įžvalgos provokuoja tiek istorijos mėgėjų smalsumą, tiek skatina akademinę diskusiją – jos sulaukė kai kurių užsienio mokslininkų palaikymo, nors dalis tradicinių istorikų žvelgia kritiškai.

Kiekvienas skaitytojas kviečiamas permąstyti tai, ką žino apie Europos istoriją, ir kartu su autore leistis į istorinį nuotykį.

Jūratė Statkutė de Rosales – iškili baltų proistorės tyrėja. Gimė 1929 m. rugsėjo 9 d. Kaune. 1944 m., traukdamasi nuo sovietų okupacijos, emigravo į Vakarus. Nuo 1950 m. gyveno Venesueloje, nuo 1985 m. buvo šios šalies didžiausio tiražo savaitinio politikos, ekonomikos ir kultūros opozicinio žurnalo „Zeta“ vyriausioji redaktorė. Yra gavusi aukščiausius Venesuelos bei Karakaso ordinus, apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi (1996), jai suteiktas Vilniaus pedagoginio universiteto (dab. Lietuvos edukologijos universitetas) garbės daktaro (Honoris causa) vardas (2011). Mirė 2023 m. rugsėjo 4 d. Karakase, sulaukusi 94-erių.