Didysis Šiaurės karas, 1700–1721: karas, pakeitęs moderniąją Europą + nemokamas atvežimas! | knygos.lt

Aprašymas

Nuo XVI a. vidurio iki pat 1721-ųjų, t. y. beveik 200 metų, Baltijos jūros regiono valstybių santykiai buvo ypač nestabilūs. Rusija, Abiejų Tautų Respublika, Danija ir Švedija ne kartą tarpusavyje kariavo. Istorikai šiuos karus yra pavadinę „Šiaurės karais", nors ir nesutaria dėl bendros Šiaurės karų numeracijos ir sekos. Iš šio regiono eksportuojami maisto produktai maitino Vakarų europiečius, o išvežamos žaliavos buvo svarbios Vakarų Europos ekonomikai. Dauguma šių prekių buvo gabenama vandeniu, o į Baltijos jūrą įtekančių upių žiočių kontrolė teikė pajamas iš prekybos ir muitų. Nors upių ir uostų kontrolė nebūtinai buvo pagrindinė konfliktų tarp regiono valstybių priežastis, ekonominiai reikalai visada vaidino svarbų vaidmenį Šiaurės karų istorijoje. Šioje monografijoje pateikiamas vieno iš Šiaurės karų įvykių tyrimas. Tai svarbus, bet dažnai nepelnytai pamirštamas Didysis Šiaurės karas. 1700–1721 m. vykęs konfliktas pakeitė Šiaurės rytų Europos žemėlapį ir galių svertus. Prieš 300 metų Švedijos kontroliuojama Baltijos imperija buvo sunaikinta, o jos vietą pakeitė Rusija ir sustiprėjusi Brandenburgo-Prūsijos valstybė. Per karą išryškėjo XVII a. viduryje prasidėjęs Abiejų Tautų Respublikos nuopuolis, kuris XVIII a. pabaigoje baigėsi šios valstybės padalijimais.

Šiaurės rytų Europos regiono realybė, kurioje mes gyvename naujausiais laikais, nuo 1721 m. mažai pasikeitė. Dabar šiame regione vis dar dominuoja pasaulio galybė Rusija, o tarp jos ir Vokietijos (Brandenburgo-Prūsijos įpėdinės) yra išsidėsčiusios nepriklausomos Abiejų Tautų Respublikos paveldėtojos – Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos valstybės, taip pat Skandinavijos šalys – Švedijos imperijos paveldėtojos, Švedija ir Suomija, bei Danija ir Norvegija.