Atsiliepimai
Aprašymas
Knygos „Būk narsus, brolau“ autorius Kazimieras Župerka, lietuvių kalbininkas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (1996), profesorius (2000), gimė 1937 m. kovo 4 d. Gėlainiuose (Dotnuvos vlsč., Kėdainių apskr.). 1958 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą, per 50 metų jame (nuo 1997 m. – Šiaulių universitetas) dirbo. 1972–1977 prorektorius, 1977–1979, 1987–1994, 1996–2007 - Lietuvių kalbos katedros vedėjas. 1974–1975 stažavo Brno, 1983–1984 Latvijos universitete. Pagrindinis dėstomasis ir mokslo tiriamasis dalykas – lietuvių kalbos stilistika.
Parašė knygas: „Lietuvių kalbos stilistika“ (1983). „Stilistika“ (1997), „Reklamos tekstas: pragmatika, stilius, kalba“ (2008), „Metalingvistika: nekalbininkų kalbotyra“ (2012), mokslo populiarinamąją studiją „Apie žodžio korektiškumą: sava ir importuota“ (su Regina Kvašyte ir Džiuljeta Maskuliūniene, 2021) ir kt.
1971–2005 m. rašė aukštesniųjų klasių lietuvių kalbos vadovėlių stilistikos skyrius. Sudarė kalbos mokslo ir kalbos populiarinamųjų leidinių, tarp jų knygas „Kokia tautos kalba“ (1990), „Sielos tėvynė kalboj“ (1997).
2003 m. jam suteiktas Šiaulių miesto garbės piliečio vardas, 2004 m. paskelbtas Lietuvių kalbos draugijos garbės nariu, 2018 m. apdovanotas ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžiumi, 2021 m. – kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo premija.
Knygos „Būk narsus, brolau“ autorius Kazimieras Župerka, lietuvių kalbininkas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (1996), profesorius (2000), gimė 1937 m. kovo 4 d. Gėlainiuose (Dotnuvos vlsč., Kėdainių apskr.). 1958 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą, per 50 metų jame (nuo 1997 m. – Šiaulių universitetas) dirbo. 1972–1977 prorektorius, 1977–1979, 1987–1994, 1996–2007 - Lietuvių kalbos katedros vedėjas. 1974–1975 stažavo Brno, 1983–1984 Latvijos universitete. Pagrindinis dėstomasis ir mokslo tiriamasis dalykas – lietuvių kalbos stilistika.
Parašė knygas: „Lietuvių kalbos stilistika“ (1983). „Stilistika“ (1997), „Reklamos tekstas: pragmatika, stilius, kalba“ (2008), „Metalingvistika: nekalbininkų kalbotyra“ (2012), mokslo populiarinamąją studiją „Apie žodžio korektiškumą: sava ir importuota“ (su Regina Kvašyte ir Džiuljeta Maskuliūniene, 2021) ir kt.
1971–2005 m. rašė aukštesniųjų klasių lietuvių kalbos vadovėlių stilistikos skyrius. Sudarė kalbos mokslo ir kalbos populiarinamųjų leidinių, tarp jų knygas „Kokia tautos kalba“ (1990), „Sielos tėvynė kalboj“ (1997).
2003 m. jam suteiktas Šiaulių miesto garbės piliečio vardas, 2004 m. paskelbtas Lietuvių kalbos draugijos garbės nariu, 2018 m. apdovanotas ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžiumi, 2021 m. – kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo premija.
Atsiliepimai