Baltų etnonimai + nemokamas atvežimas! | Simas Karaliūnas | knygos.lt

Aprašymas

Lietuvių ir Lietuvos vardas kilo iš kunigaikščio arklininkų luomo?
(Radikalios įžvalgos apie baltų genčių pavadinimų kilmę S. Karaliūno „Baltų etnonimuose")

Galindai, sudūviai, jotvingiai, dainaviai, prūsai, lietuviai, latviai, sėliai, žiemgaliai, kuršiai – iš kur kilo šių genčių, bendrai vadinamų baltais, vardai? Kas gali juos paliudyti? Kuriais šaltiniais ir kuriomis jų kilmės hipotezėmis kliautis, kuriomis – ne?

Lietuvių kalbos instituto tik ką išleistos monografijos „Baltų etnonimai" autorius prof. dr. Simas Karaliūnas kviečia į kelionę po daug metų vykstančių mokslininkų diskusijų labirintą apie mūsų protėvių vardų kilmę. Mokslininkas veikale ne tik pristato kitų tyrėjų keltas baltų etnonimų kilmės hipotezes, versijas ar prielaidas, bet ir, pasak knygos mokslinės redaktorės dr. Dalios Kačinaitės-Vrubliauskienės, „siūlo naujas, drąsias etimologijas".

Autorius radikaliai atmeta iki šiol baltistikoje bei istoriografijoje dominuojantį vandenvardinės baltų etnonimų kilmės modelį. Pasak mokslininko, „turimais duomenimis, nėra nė vieno baltų etnonimo, kuris būtų hidroniminės kilmės". Savąją tautovardžių etimologizavimo metodiką Simas Karaliūnas grindžia baltų etnonimų kilmės ryšiais su šių genčių socialine organizacija ar vardu, kuriuo gentis vadino žemę, kurioje ji gyveno, kuri ją maitino ir globojo.

Antai apžvelgęs įvairius lietuvių ir Lietuvos vardo kilmės aiškinimus Simas Karaliūnas priveda skaitytoją prie istoriko dr. Artūro Dubonio iškeltos ir autoriaus ginamos hipotezės, esą lietuvių vardas kilęs iš leičių – didžiojo kunigaikščio „žmonių“, tarnavusių arklininkais, žirgų prižiūrėtojais ir raitininkais. Šis profesinis, socialinis ir etninis sluoksnis dažnai minimas didžiojo kunigaikščio dvaro dokumentuose, slavų šaltiniuose.

Dabartinėje pietryčių Lietuvoje iki šiol yra gausų kaimų, kurie vadinasi Laičiais ar Laiteliais, Baltarusijoje yra ne vienas kaimas, kurio pavadinimas – Leicy, o štai latviai iki šiol lietuvius vadiną „leišiais“. Autorius taip pat nuosekliai dėsto, kaip kalbinės kaitos procesai leičius ilgainiui pavertė lietuviais, o jų gyvenamą kraštą – Lietuva.  Tuo būdu „lietuviams kaip etnosui savo vardą bus davusi lietuvių visuomenės leičių profesinė-socialinė kategorija“, tvirtina autorius.

Simo Karaliūno veikale „Baltų etnonimai“ pateiktos drąsios, prie susiklosčiusios paradigmos ne visuomet derančios mokslininko įžvalgos dėl baltų etnonimų kilmės turėtų paskatinti naujus šios srities tyrinėjimus, kurių vis dar itin trūksta, teigia dr. Dalia Kačinaitė-Vrubliauskienė.