Atsiliepimai
Aprašymas
Eilėraščių rinktinė.
Autorė plėtoja, regis, amžinąsias meilės ir mirties temas, kita vertus, susitelkia į šiuolaikinio žmogaus būsenas, derančias su nostalgijos gaidelėmis, neretai lydimomis šiokio tokio nusivylimo. Keista, bet per nusivylimo prizmę atsiskleidžia viltingoji autorės pasaulėžiūra, prabyla išmintingas požiūris į praeitį; per ją atveriama realybė, kai iš anksto suvokiama: iliuzijų vis tiek nepavyks išvengti.
Vis dėlto rinkinyje, net ten, kur muzikuojama ryškiu minoru, yra ganėtinai daug vilties ir šviesos.
Pastebėtina, kad Janina Audzijonienė daugelyje eilėraščių jausenoms išreikšti pasitelkia gamtos detales ar reiškinius, ir tai rinkinyje sukuria malonią jaukumumo atmosferą.
Ketvirtoji J. Audzijonienės knyga. Be šios eilėraščių rinktinės, skaitytojus yra pasiekusios dvi jos poezijos knygos "Už laiko ribos" ir "Balti sparnai" bei romanas "Laumė Joana".
Eilėraščių rinktinė.
Autorė plėtoja, regis, amžinąsias meilės ir mirties temas, kita vertus, susitelkia į šiuolaikinio žmogaus būsenas, derančias su nostalgijos gaidelėmis, neretai lydimomis šiokio tokio nusivylimo. Keista, bet per nusivylimo prizmę atsiskleidžia viltingoji autorės pasaulėžiūra, prabyla išmintingas požiūris į praeitį; per ją atveriama realybė, kai iš anksto suvokiama: iliuzijų vis tiek nepavyks išvengti.
Vis dėlto rinkinyje, net ten, kur muzikuojama ryškiu minoru, yra ganėtinai daug vilties ir šviesos.
Pastebėtina, kad Janina Audzijonienė daugelyje eilėraščių jausenoms išreikšti pasitelkia gamtos detales ar reiškinius, ir tai rinkinyje sukuria malonią jaukumumo atmosferą.
Ketvirtoji J. Audzijonienės knyga. Be šios eilėraščių rinktinės, skaitytojus yra pasiekusios dvi jos poezijos knygos "Už laiko ribos" ir "Balti sparnai" bei romanas "Laumė Joana".
Atsiliepimai
-
-
Vygandas
-
2021-06-22
-
-
Danutė
-
2021-06-20
Rodyti daugiauTradicijų ir novatoriškumo pynė. Eilės širdžiai ir protui. Intymus pokalbis su savimi, tarsi būtų rašoma sau, bet netrūksta ir filosofinių įžvalgų, apibendrinimų, poteksčių. Gera simbiozė. Pavadinčiau tai nuosaikiuoju modernizmu. Rinktinėje daug emocinės energijos, lyrinio subjektyvumo, o dainingose eilėse beveik išnyksta riba tarp muzikos ir poezijos. Daug tikro, nesumeluoto (dažnai – slepiamo) ilgesio. Šioje knygoje man imponavo santūrus intelektualumas, persipynęs su dramatiška savijauta.
Labai jausmingi,prasmingi,giliai širdį paliečiantys eilėraščiai.