Baltas liūdesio balandis

Knygos „Baltas liūdesio balandis" sumanymą ir apytikrę sandarą Romualdas Granauskas spėjo pasiūlyti pats. Esė apie klasikus ir lietuviško žodžio gyvenimą, rinktiniai pokalbiai. Maždaug taip įsivaizdavo knygos centrą. Vėliau uolioji rašytojo žmona Genovaitė atnešė atspaudų, kopijų, dar vėliau, – ką pati užrašiusi. Iš didelės margaspalvės visumos pamažu klostėsi tai, kas gali tilpti į vieną knygą. Tarkim, interviu su R. Granausku būta daugybės, teko rinktis. Ar yra čia niekur neskaitytų dalykų? Taip, tame skyriuje, kuris parodo pokštaujantį klasiką.

Esė, kalbos, pokalbiai, pokštai – be abejo, tai tėra kūrybos viseto dalis, tačiau kaip tik toji dalis, kurioje rašytojui lemta atsiverti, atskleisti požiūrius, formuluoti, pagaliau kalbėti apie save. Čia ir bus šios knygos ypatingoji spalva. Jos mirgėjime R. Granauskas įspūdingas! Atsiverti... Tai, kas atsiveria, turi būti reikšminga ir įdomu. Yra.
Grįžtant prie esė. Kitaip nepasakysi – Daukanto, Biliūno, lietuvių literatūros ilgametės kelionės atvaizdai čia sukrečiantys.
Visko ir visaip mokėjęs pašnekėti žemaitis savo stiliumi jau senokai susitarė, kad pakalbėčiau prie jo kapo, o 2014 m. vasarą liepė sudaryti šitą knygą („pats jau nepajėgsiu“).

Valentinas Sventickas